Teismai

ESTT: nedraudžiama tuos pačius antikonkurencinius veiksmus laikyti konkurencijos ribojimu ir dėl poveikio, ir dėl tikslo

2020 m. balandžio 2 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė prejudicinį sprendimą Vengrijos tarpbankinių mokesčių byloje C-228/18 Budapest Bank ir kiti.

ESTT pasisakė, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja nedraudžiama tuos pačius antikonkurencinius veiksmus laikyti konkurencijos ribojimu ir dėl poveikio, ir dėl tikslo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tarpbankinis susitarimas, kuriame nustatytas tokio paties dydžio tarpbankinis mokestis, mokėtinas, atliekant mokėjimo kortele operaciją, bankams, išdavusiems tokias korteles, siūlomas atitinkamoje nacionalinėje rinkoje veikiančių mokėjimo kortele paslaugų bendrovių, negali būti kvalifikuojamas kaip susitarimas „dėl tikslo“ trukdyti, riboti arba iškraipyti konkurenciją, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nebent, atsižvelgiant į šio susitarimo sąlygas, tikslus ir sudarymo kontekstą, jis gali būti laikomas pakankamai kenksmingu konkurencijai, kad galėtų būti taip kvalifikuojamas, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Iš SESV 101 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotės, visų pirma iš žodžio „būtent“, matyti, kad, SESV 101 straipsnio 1 dalyje nurodytos susitarimų rūšys nėra baigtinis draudžiamų slaptų susitarimų sąrašas, nes kitų rūšių susitarimai gali būti kvalifikuojami kaip ribojimas „dėl tikslo“, kai toks kvalifikavimas atliekamas laikantis iš  ESTT jurisprudencijos išplaukiančių reikalavimų. Taigi negalima iš karto atmesti galimybės, kad toks susitarimas, kaip byloje nagrinėjamas DTM susitarimas, gali būti kvalifikuojamas kaip ribojimas „dėl tikslo“, nes juo pašalintas konkurencijos tarp dviejų mokėjimo kortele sistemų elementas.

Nors šalių valia nėra būtinas elementas įmonių susitarimo ribojamam poveikiui nustatyti, niekas nedraudžia konkurencijos priežiūros institucijoms ar nacionaliniams ir Sąjungos teismams atsižvelgti į šią valią. Vertinant, ar susitarimas riboja konkurenciją pagal tikslą, turi būti atlikta susitarimo turinio, tikslų bei ekonominio ir teisinio konteksto analizė. Vertinant kontekstą, būtina atsižvelgti į paveiktų prekių ir paslaugų pobūdį, į realias rinkos ar rinkų veikimo sąlygas ir struktūrą. Nagrinėjant tokį susitarimą, taip pat galima atsižvelgti ir į šalių valią. Susitarimo kvalifikavimas pagal tikslą iš esmės yra tam tikrų faktinių aplinkybių visumos vertinimo klausimas, kuris turi būti nustatomas kiekvieno susitarimo atveju. Tam tikri susitarimai neturėtų būti iš karto  priskiriami susitarimų pagal tikslą kategorijai, neatlikus tokio susitarimo išsamios turinio ir konteksto analizės. Konkurenciją ribojantys susitarimai pagal tikslą turėtų būti vertinami siaurai.

Tokie susitarimai turėtų būti laikomi tik tam tikroms konkurencijai pakankamai veiksmingoms ūkio subjektų veiksmų derinimo formoms, kad būtų galima teigti, jog tokių susitarimų poveikio tyrimas nebūtinas. Siekiant susitarimą kvalifikuoti kaip tikslo susitarimą, turi būti įtikinama ir patikima patirtis, jog būtų galima teigti, kad šis susitarimas vien dėl savo pobūdžio riboja konkurenciją. Nesant tokios patirties, turi būti vertinamas susitarimo ribojantis poveikis konkurencijai.

Raktažodžiai
Close
Close