Teismai

LAT: vaiko globa nėra alternatyvi tėvystės forma, tai paslauga vaikui

Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų globėjos. Tarnyba nurodė, kad vaikams buvo nustatyta laikinoji globa šeimoje. Nepilnamečių biologinė motina pranešė, kad lankydama nepilnamečius vaikus pastebėjo netinkamą jų priežiūrą: vaikai nešvarūs, purvini, matyti mušimo žymių. Atliekant vaikų globos priežiūrą nustatyta, kad globėja neužtikrina vaikų bendravimo su biologine šeima, globotiniai ją ir jos sutuoktinį vadina tėvais. Globėja, spręsdama vaikų auklėjimo, adaptacijos ir kitus su vaikais susijusius klausimus, nebendradarbiavo su specialistais, neteikė vaikams reikalingos pagalbos užmezgant saugius ir patvarius ryšius, neužtikrino vaikų tinkamo kontakto su biologine šeima. Kadangi vaikų globėja neįsileido Tarnybos specialistų, šie vaikų nepaėmė, bet kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą patenkino ir nutarė leisti paimti nepilnamečius iš jų globėjos. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Nepaisant to, vaikai vis dar gyvena suinteresuoto asmens (globėjos) šeimoje.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo (globėja) prašė panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (bylos Nr. e3K-3-182-916/2020) nutarė atsisakyti tenkinti Tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra Tarnybos atlikto veiksmo – vaiko paėmimo – patvirtinimas, o ne leidimas atlikti veiksmą, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje. Pirmiausia Tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas. Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek Tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir, kiek įmanoma, tarpusavyje suderinti. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas Tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad laikinieji globėjai, teikdami paslaugą vaikui, turi tinkamai įgyvendinti vaiko teises ir vykdyti įstatymo nustatytas pareigas, taip pat ir pareigą bendradarbiauti su pagalbą vaikui organizuojančiomis institucijomis, turi leisti Tarnybai laiku vykdyti vaiko globos priežiūrą. Tais atvejais, kai vaiko laikinasis globėjas negali užtikrinti geriausių vaiko interesų šeimoje, Tarnyba turi arba paimti vaiką iš laikinojo globėjo šeimos skubiai, jei vaikas yra jam nesaugioje aplinkoje esamuoju momentu, arba spręsti dėl vaiko globėjo pakeitimo ar nušalinimo nuo pareigų. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi būti įtraukti į sprendimo dėl vaiko paėmimo priėmimo procesą, tačiau tai nereiškia, kad jų piktnaudžiavimas teise sudaro pagrindą vilkinti sprendimų priėmimą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų yra trauminė patirtis vaikui, todėl Tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą, esant pranešimui apie galimai vaikui kylantį pavojų, neleidžia įvertinti vaiko situacijos, neįsileisdami Tarnybos specialistų, neatvykdami į Tarnybą ar kitais būdais sudarydami kliūtis situacijai įvertinti, Tarnyba turi imtis skubių priemonių vaikui iš šeimos paimti, prireikus pasitelkdama tam policijos pareigūnus. Jei vėliau paaiškėja, kad pranešimas buvo nepagrįstas, Tarnyba neturėtų būti atsakinga už taikytą kraštutinę priemonę ir vaiko atskyrimą nuo šeimos, jei patys vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą nebendradarbiavo ir neteikė reikalingų situacijai įvertinti duomenų.

Teisėjų kolegija nurodė, kad vaiko globa nėra alternatyvi tėvystės forma, tai – paslauga vaikui, už kurios tinkamą organizavimą yra atsakingos valstybės ir savivaldos institucijos, o vaiko globėjas, teikiantis paslaugą, yra atsakingas už šios paslaugos kokybę.Vaiko globos vykdymas nėra savitikslis. Kiekvienos globos atveju yra keliami atitinkami uždaviniai, leidžiantys geriau atliepti globojamo vaiko poreikius. Todėl valstybė siekia suteikti reikalingą pagalbą vaiko globos paslaugą teikiantiems asmenims, kad jie nepalūžtų ir galėtų užtikrinti vaikui saugias ir harmoningas gyvenimo ir vystymosi sąlygas tiek, kiek reikia. Vis dėlto tais atvejais, kai vaiko globėjas yra nepajėgus susitvarkyti su jam patikėtomis užduotimis (to priežastys gali būti įvairios, priklausančios ir nuo globėjo, ir nuo vaiko, ir nuo jo aplinkos), Tarnyba turi nedelsdama spręsti vaiko globėjo pakeitimo klausimą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close