V. Mizaras. Automobilius nuomojančios bendrovės turi mokėti už muzikos grojimą jų nuomojamuose automobiliuose ar ne: ESTT 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje C-753/18

Kaip žinia, už muzikos grojimą viešose vietose – kavinėse, restoranuose, klubuose, viešbučiuose, lėktuvuose ir pan. – turi būti mokamas atlyginimas muzikos kūrinių autoriams, atlikėjams ir fonogramų (įrašų) gamintojams. Autorių teisių prasme tai yra muzikos kūrinių netiesioginis viešas atlikimas (Lietuvos autorių teisės terminologija tariant), o atlikimų ir įrašų – viešas paskelbimas. Bet bendrai galima vadinti vienodai – kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešas paskelbimas.

ESTT 2020 m. balandžio 2 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje C-753/18 Föreningen Svenska Tonsättares Internationella Musikbyrå u.p.a. (Stim) ir Svenska artisters och musikers intresseorganisation ek. för. (SAMI) prieš Fleetmanager Sweden AB ir Nordisk Biluthyrning AB.

Šiame sprendime buvo analizuojamas klausimas, ar automobilius nuomojančios bendrovės turi mokėti autoriams ir gretutinių teisių subjektams atlyginimą už per šių įmonių automobiliuose įrengtus radijo imtuvus ir (ar) CD grotuvus leidžiamą ir klausomą muziką.

ES teisės aktų aiškinimo prasme, teismas aiškino 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalies ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje 8 straipsnio 2 dalies nuostatas. Abiejų šių aktų nurodytuose straipsniuose numatyto viešo paskelbimo kaip kūrinių ar gretutinių teisių objekto naudojimo būdo sąvoka nesiskiria.

Į ESTT kreipėsi Švedijos Aukščiausiasis Teismas (Högsta domstolen), pateikęs Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus.

Pirma, ar automobilių, kuriuose standartiškai yra įrengti radijo imtuvai, nuoma reiškia, kad asmuo, kuris nuomoja automobilius, yra naudotojas, kuris viešai paskelbia kūrinį, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį ir pagal Direktyvos 2006/115 8 straipsnio 2 dalį.

Ir, antra, kokią reikšmę turi (jei apskritai turi) automobilių nuomos veiklos mastas ir nuomos trukmė.

ESTT priimdamas sprendimą iš esmės pritarė 2020 m. sausio 20 d. Generalinio advokato Maciej Szpunar išvadai, todėl atskirai apie ją šiame komentare neminėsiu.

Bylos faktinės aplinkybės buvo tokios.

Fleetmanager ir Nordisk Biluthyrning yra Švedijoje įsteigtos automobilių nuomos bendrovės. Jos tiesiogiai arba per tarpininkus nuomoja automobilius, kuriuose įrengti radijo imtuvai, ne ilgesniam kaip 29 dienų laikotarpiui; pagal nacionalinę teisę tai laikoma trumpalaike nuoma.

Byloje tarp Stim ir Fleetmanager, kurią nagrinėjo pirmosios instancijos teismas Švedijoje, Stim prašė priteisti jai iš šios bendrovės 369 450 Švedijos kronų (SEK) (apie 34 500 EUR) kartu su palūkanomis už autorių teisių pažeidimą. Stim teigė, kad Fleetmanager, suteikdama tretiesiems asmenims – automobilių nuomos bendrovėms – automobilius su juose įrengtais radijo imtuvais, kad jie būtų trumpam laikui nuomojami privatiems klientams, prisidėjo prie autorių teisių pažeidimų, kuriuos darė tos bendrovės, be leidimo viešai skelbdamos muzikos kūrinius.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad automobilių su juose įrengtais radijo imtuvais nuoma reiškia muzikos kūrinių viešą paskelbimą, kaip tai suprantama pagal 1960 m. Švedijos autorių teises reglamentuojantį įstatymą, ir kad reikalavimas sumokėti atlyginimą šių kūrinių autoriams yra pagrįstas. Tačiau minėtas teismas taip pat konstatavo, kad Fleetmanager nedalyvavo taip pažeidžiant autorių teises, todėl Stim ieškinį atmetė. Šis sprendimas buvo paliktas galioti apeliacinėje instancijoje. Stim dėl apeliacinio teismo sprendimo pateikė kasacinį skundą Švedijos Aukščiausiajam Teismui (Högsta domstolen).

Byloje tarp SAMI ir NB pastaroji pareiškė ieškinį Intelektinės nuosavybės ir komercinių bylų teisme (Patent- och marknadsdomstolen) Švedijoje ir prašė pripažinti, kad ji neprivalo mokėti SAMI atlyginimo už garso įrašų naudojimą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad transporto priemonėse, kurias ji nuomojo privatiems asmenims ir verslo klientams, buvo įrengti radijo imtuvas ir CD grotuvas.

Šis teismas konstatavo, kad  pagal Švedijos autorių teises reglamentuojantį įstatymą reikia aiškinti atsižvelgiant į Direktyvą 2001/29 ir kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Direktyvos 2006/115 8 straipsnio 2 dalyje minimas fonogramos naudojimas atitinka „viešą paskelbimą“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį. Jis taip pat konstatavo, kad Nordisk Biluthyrning, sudarydama galimybę nuomojamuose automobiliuose naudotis radijo imtuvais, sudarė ir galimybę šių automobilių nuomininkams klausytis garso įrašų, todėl tai laikytina „paskelbimu“. Be to, minėtas teismas buvo tos nuomonės, kad tenkinami ir kiti kriterijai, skirti nustatyti, ar buvo „viešas paskelbimas“. Tuo remdamasis jis nusprendė, kad Nordisk Biluthyrning turi sumokėti SAMI atlyginimą ir šios bendrovės ieškinį atmetė. Tačiau šį sprendimą panaikino Stokholmo intelektinės nuosavybės ir komercinių bylų apeliacinis teismas (Patent- och marknadsöverdomstolen). SAMI pateikė kasacinį skundą dėl apeliacinio teismo sprendimo Švedijos Aukščiausiajam Teismui.

ES Teisingumo teismo pozicijos ir jų komentaras

Teismas, remdamasis ankstesne savo praktika, pabrėžė, kad kūrinių ar gretutinių teisių objektų „viešas paskelbimas“ apima du kumuliacinius elementus: (a) kūrinio ar gretutinių teisių objekto „paskelbimo veiksmą“ ir (b) šių objektų paskelbimą „viešai“.

Siekiant nustatyti, ar automobilių su juose įrengtais radijo imtuvais nuoma yra paskelbimo veiksmas, reikia atlikti individualų vertinimą, atsižvelgiant į kelis papildomus kriterijus, kurie yra tarpusavyje susiję ir vienas nuo kito priklausomi. Be to, šiuos kriterijus reikia taikyti tiek individualiai, tiek siejamus tarpusavyje, nes įvairiose konkrečiose situacijose jų intensyvumas gali būti labai skirtingas.

Tarp šių kriterijų Teisingumo Teismas ne kartą yra išskyręs būtiną naudotojo vaidmenį ir jo veiksmų sąmoningumą. Naudotojas atlieka „paskelbimo veiksmą“, kai, labai gerai žinodamas savo elgesio pasekmes, įsikiša ir suteikia savo klientams prieigą prie saugomo kūrinio, jeigu nesant tokio įsikišimo šie klientai iš esmės negalėtų arba sunkiai galėtų pasinaudoti skelbiamu kūriniu.

Pasak teismo, vien tik fizinių priemonių teikimas viešam paskelbimui savaime nereiškia viešo paskelbimo pagal aiškintinas direktyvų nuostatas.

Tai taikoma nuomojamame automobilyje įrengto radijo imtuvo teikimui; toks imtuvas be papildomo nuomos bendrovės įsikišimo leidžia priimti antžemines transliacijas, pasiekiamas automobilio buvimo zonoje. Todėl teismo manymu, suteikdamos visuomenei automobilius su juose įrengtais radijo imtuvais nuomos bendrovės neatlieka saugomų kūrinių viešo „paskelbimo veiksmo“.

Be to, teismas nepritarė argumentui, kad automobilių nuomos bendrovės suteikia savo klientams erdves, kurias nacionalinių teismų bylose esantys ieškovai laiko „viešomis“, t. y. nuomojamų automobilių salonus, kuriuose galima klausytis saugomų kūrinių per šiuose automobiliuose įrengtus radijo imtuvus. Iš tiesų tokių erdvių, kaip ir pačių radijo imtuvų, suteikimas nėra paskelbimo veiksmas. Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad vietos, kurioje vyksta paskelbimas, privatus ar viešas pobūdis neturi reikšmės.

Atsižvelgiant į tai, teismas paaiškino, kad automobilių, kuriuose įrengti radijo imtuvai, nuoma nėra viešas paskelbimas, kaip tai suprantama pagal minėtų ir teismo aiškintų direktyvų nuostatas.

Apibendrinimas ir komentaras

Teismo sprendimas nėra netikėtas, atvirkščiai, jis plaukia iš nuoseklios ligšiolinės jo jurisprudencijos, susijusios su kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešo paskelbimo sąvokos aiškinimu. Toliau aš pateiksiu esamų teismo pozicijų viešo paskelbimo klausimu apibendrinimą.

Bet prieš tai kelios bendrosios pastabos.

Autorių teisės požiūriu tam, kad kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudojimas būtų laikomas viešu, naudotojas turi atlikti tokį veiksmą, kuris kaip nors būtų susijęs su kūrinio ar gretutinių teisių objekto ar jo turinio perdavimu ar perteikimu visuomenei (neapibrėžtai asmenų grupei). Kitaip tariant, be to veiksmo, kuriuo visuomenei perduodamas saugomas turinys, visuomenės negalėtų pasiekti tas autorių teisės saugomo objektas ar jo turinys. Dėl to ir ESTT vertindamas, ar esama viešo paskelbimo veiksmo, pabrėžia neišvengiamą naudotojo, kuris labai gerai žino ką daro, kai suteikia visuomenei prieigą prie saugomų kūrinių, vaidmenį.

Kitas svarbus aspektas – viešo paskelbimo veiksmo (perduodant (perteikiant turinį) ir vien techninių priemonių suteikimo atribojimas. Pagal Direktyvos 2001/29 27-ąją konstatuojamąją dalį vien tik techninių priemonių suteikimas nereiškia kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešo paskelbimo. Teisingumo Teismas pabrėžia svarbiausią paskelbimo veiksmo buvimo veiksnį – tiesioginį įsikišimą į autorių teisės objekto turinio perdavimą (perteikimą), ir šis veiksnys skiriasi nuo priemonių suteikimo. Kitaip tariant, pavyzdžiui, paskelbimo veiksmą reiškia ne televizorių įrengimas viešbučio kambariuose, o signalo išplatinimas. Analogiškai būtų ir tuomet, kai būtų suteikiami tik kompaktinių diskų grotuvas ar net ir patys diskai, bet jie nebūtų leidžiami viešai klausytis.

Todėl ir šioje analizuojamoje byloje, teismas konstatavo, kad automobilių nuomos bendrovės neatlieka jokio įsikišimo, tiesiogiai susijusio su kūriniais ar fonogramomis, kurie yra transliuojami ir kurių gali klausytis jų klientai per radijo imtuvus. Šios bendrovės tik suteikia savo klientams automobilius, kuriuose jų gamintojai įrengė radijo imtuvus. Šių bendrovių klientai patys nusprendžia, ar klausytis transliuojamų laidų ar ne.

Automobiliuose įrengti radijo imtuvai sukurti taip, kad gali be jokio papildomo įsikišimo priimti antžemines transliacijas, pasiekiamas jų buvimo zonoje. Taigi vienintelis vykstantis viešas paskelbimas yra radijo transliuotojų atliekamas paskelbimas.

Tam, kad būtų konstatuotas viešas paskelbimas, naudotojo įsikišimas būtinai turi būti susijęs su pačiais saugomais kūriniais, t. y. su turinio paskelbimu (perdavimu, perteikimu, paskleidimu).

O kalbant konkrečiai, ESTT praktikoje viešu paskelbimu buvo pripažinti tokie atvejai.

Pirma, viešu paskelbimu buvo pripažinta, kai visuomenei prieinamose įstaigose sąmoningai leidžiama ten esantiems asmenims (visuomenei) girdėti ir (ar) matyti saugomus kūrinius, atlikimus, fonogramas, audiovizualinius įrašus, transliuojamus per tokioje įstaigoje įrengtą televizorių arba radiją. Pavyzdžiui, kavinėje ar klube leidžiama muzika ar per įrengtą televizorių leidžiama žiūrėti transliuojamus kūrinius.

Antra, viešu paskelbimu taip pat laikyta, kai viešbučiai suteikia savo klientams prieigą prie saugomų kūrinių, kambariuose įrengdami televizorius ir per juos išplatindami televizijos signalą, gaunamą iš pagrindinės antenos (šiuo atveju viešbučių veiksmas – gaunamo iš pagrindinės antenos signalo išplatinimas į viešbučio kambariuose esančius televizijos imtuvus – yra atskiras veiksmas, be kurio kambariuose esantys viešbučio klientai negalėtų matyti tų laidų, kurias atrenka viešbutis). Pažymėtina, kad vien tik fizinių priemonių (pvz., vien tik televizorių pastatymas (įrengimas) viešbučio kambariuose nereikštų viešo paskelbimo, – viešą paskelbimą sąlygoja, būtent ta aplinkybė, kad viešbutis iš pagrindinės antenos gaunamus signalus išplatina į televizijos imtuvus. Tas pats būtų ir tais atvejais, kai viešbutyje įrengiami ne televizoriai, o priemonės, leidžiančios klausytis kompaktinių plokštelių (diskų), ir pateikiami patys šie diskai. Iš tikrųjų toks viešbutis, suteikdamas savo klientams tiek technines priemones, leidžiančias naudotis saugomais kūriniais, tiek pačius šiuos kūrinius fonogramų kompaktiniuose diskuose forma, atlieka šių saugomų kūrinių viešą paskelbimą. Beje, panašiai, pvz., yra ir lėktuvuose, nes juose įrengtuose imtuvuose specialiai yra atrenkami kūriniai ar kiti autorių teisės saugomi objektai, kad keleiviai galėtų jos matyti ir (ar) girdėti.

Trečia,  viešu paskelbimu gali būti ir tai, kai transliuojamos laidos įrašomos ir jų kopijos visuomenei pateikiamos naudojantis interneto nuotolinio įrašymo „debesyje“ paslauga (angl. cloud computing).

Ketvirta, viešu paskelbimu laikytinas ne tik kūrinio paskelbimas interneto svetainėje, bet ir tai, kad pateikiamos nuorodos, ant kurių galima spragtelėti į saugomus kūrinius, esančius kitoje interneto svetainėje, priklausomai nuo to, pasak ESTT, ar yra naujos visuomenės dalis, kuriai toks paskelbimas būtų skiriamas, lyginant su ta interneto svetaine iš kurios daroma nuoroda.

Penkta, viešu paskelbimu pripažinta nuorodų į interneto svetaines iš anksto įrašymas į multimedijos grotuvą, t. y. techninės priemonės programinę įrangą. Tokiu atveju viešu paskelbimu būtų laikoma ir pačių multimedijos grotuvų pateikimas, bet vien dėl to, kad tai ne paprastas techninių priemonių suteikimas, o su jose pirmiau įrašytomis nuorodomis į kūrinius, pateikiamus naudojimuisi internete (be autorių teisių į juos turėtojų leidimo).

Šešta, kūrinių ir gretutinių teisių objektu pripažintina ir dalijimosi rinkmenomis internete platformos lygiarangių (peer‑to‑peer)  tinkle pateikimas ir administravimas.

Taigi, matome, kad ESTT praktika viešo paskelbimo klausimu yra pakankamai nuosekli ir šios dienos sprendimas, minėta, nėra savaime netikėtas ar kaip nors suformuojantis naują ir nežinotą mintį.

Vytautas Mizaras yra VU TF profesorius, advokatų kontoros Ellex Valiūnas partneris, advokatas