Teismai

ESTT: draudžiama vartojimo kredito sutartyje daryti nuorodą į nacionalinę nuostatą, kurioje daroma nuoroda į kitas atitinkamos valstybės narės teisės nuostatas

2012 m. JC, kuris yra vartotojas, su kredito įstaiga Kreissparkasse Saarlouis sudarė hipoteka užtikrinto kredito sutartį dėl 100 000,00 EUR sumos su iki 2021 m. lapkričio 30 d. 3,61 % fiksuota metine kredito palūkanų norma.  Šios sutarties 14 straipsnis „Informacija apie teisę atsisakyti sutarties“ suformuluotas taip: „Teisė atsisakyti sutarties: Kredito gavėjas gali atsisakyti sutarties, nenurodydamas priežasčių, per 14 dienų pranešdamas apie tokį atsisakymą raštu (pvz., laišku, faksu, el. paštu). Šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos, tačiau tik po to, kai kredito gavėjas gauna visą privalomą informaciją pagal [BGB] 492 straipsnio 2 dalį.

Kovo 26 d. ES Teisingumo Teismas (ESTT) prejudiciniame sprendime pasisakė, kad 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB 10 straipsnio 2 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad informaciją, kuri pagal šią nuostatą kredito sutartyje turi būti pateikiama „aiškiai ir glaustai“, sudaro ir laikotarpio, per kurį galima pasinaudoti teise atsisakyti sutarties, nustatymo tvarka. Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies p punktas turi būti aiškinamas kaip draudžiantis kredito sutartyje, kiek tai susiję su šios direktyvos 10 straipsnyje numatyta informacija, daryti nuorodą į nacionalinę nuostatą, kurioje daroma nuoroda į kitas atitinkamos valstybės narės teisės nuostatas.

Teismas pabrėžė, kad atsižvelgiant į teisės atsisakyti sutarties svarbą siekiant apsaugoti vartotoją, informacija apie šią teisę vartotojui yra ypač svarbi. Tam, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti šia informacija, vartotojas turi iš anksto žinoti pasinaudojimo teise atsisakyti sutarties sąlygas, laikotarpį ir tvarką . Veiksmingumas labai susilpnėtų, jeigu laikotarpio, per kurį galima pasinaudoti teise atsisakyti sutarties, nustatymo tvarka nebūtų viena iš šios teisės įgyvendinimo sąlygų, kurios turi būti privalomai nurodytos kredito sutartyje.

Kai vartojimo sutartyje daroma nuoroda į tam tikras nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su informacija, kuri turi būti pateikiama pagal Direktyvos 2008/48 10 straipsnį, vartotojas, remdamasis tokia sutartimi, negali nei nustatyti savo sutartinio įsipareigojimo apimties, nei kontroliuoti, ar jo sutartyje pateikta visa informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal šią nuostatą, nei juo labiau patikrinti, ar jau prasidėjo laikotarpis, per kurį jis gali pasinaudoti teise atsisakyti sutarties.

Raktažodžiai
Close
Close