Teismai

LRKT: Baudžiamojo kodekso nuostata, pagal kurią teismas negali atidėti už labai sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, neprieštaravo Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Baudžiamojo kodekso (BK) 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją teismas negalėjo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą, neprieštaravo Konstitucijai.

Pareiškėjas fizinis asmuo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, iš kurių vienas labai sunkus, ir jam paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį nuosprendį ir paskyrė subendrintą galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti pareiškėjo ir jo gynėjo kasacinius skundus.

Pareiškėjas abejojo, ar BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, neprieštaravo Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai („Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas“), konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjo manymu, ir nuteisus už labai sunkų nusikaltimą teismui turi būti sudaryta galimybė atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, jau yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją konkrečių veikų kriminalizavimas ir baudžiamosios atsakomybės už jas diferencijavimas pirmiausia yra valstybės baudžiamosios politikos klausimas, kurį įstatymų leidėjas sprendžia naudodamasis turima plačia diskrecija ir atsižvelgdamas į tų veikų pavojingumą, mastą, nusikalstamumo prevencijos prioritetus, kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau nepažeisdamas Konstitucijos ir iš jos kylančių imperatyvų. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis – švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali skirti tik ypatingomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, į kurias neatsižvelgus, įstatyme nustatyta bausmė, jeigu būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime pabrėžė, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pavojingumą, mastą, nusikalstamumo prevencijos prioritetus, kitas reikšmingas aplinkybes, turi plačią diskreciją spręsti valstybės baudžiamosios politikos, be kita ko, konkrečių veikų kriminalizavimo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, klausimus, be kita ko, nustatyti bausmių skyrimo ir vykdymo teisinį reguliavimą. Tai darydamas, įstatymų leidėjas turi paisyti, be kita ko, iš konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų kylančių reikalavimų, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta bausmių sistema būtų darni, stabili ir subalansuota, kad už nusikalstamas veikas būtų nustatytos tokios bausmės ir tokie jų dydžiai, kurie būtų adekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kad bausmės ir jų dydžiai būtų diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad baudžiamajame įstatyme bausmių sistemą nustatantis teisinis reguliavimas negali būti keičiamas atsižvelgiant tik į visuomenėje tam tikru laikotarpiu susiklosčiusį požiūrį į tam tikras nusikalstamas veikas.

Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė ir tai, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį („Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“), konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, naudodamasis plačia diskrecija spręsti valstybės baudžiamosios politikos klausimus, baudžiamajame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu turi sudaryti prielaidas teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, be kita ko, išimtiniais atvejais paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Baudžiamajame įstatyme taip pat gali būti numatyta galimybė teismui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kai tai yra teisinga atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltininko asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes.

Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi teisę numatyti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą už tam tikras nusikalstamas veikas, be kita ko, už tokias, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą yra pavojingiausios, bet neprivalo to daryti.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytu ir su juo susijusiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pavojingumą, nustatė tokį bausmių skyrimo teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas negali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą, t. y. už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Tačiau teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už padarytą labai sunkų nusikaltimą, – mažesnę bausmę, negu numatyta mažiausia bausmė, arba švelnesnę bausmės rūšį.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas įgyvendino pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, jam suteiktą plačią diskreciją spręsti valstybės baudžiamosios politikos klausimus. Kartu nėra pagrindo teigti, kad ginčytoje BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytu ir su juo susijusiu teisiniu reguliavimu buvo nepaisyta iš Konstitucijos, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio reikalavimo baudžiamajame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu sudaryti prielaidas teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, pagal šį teisinį reguliavimą teismui sudaryta galimybė individualizuoti bausmę, skiriamą už labai sunkų nusikaltimą.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją teismas negali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą, neprieštaravo Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

LR Konstitucinio Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close