Svarbiausi Seime skubos tvarka priimti teisės aktai

Lietuvos Respublikos Seimas skubos tvarka priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas. Taip pat numatoma galimybė netaikyti privalomų pašalinimo iš pirkimo pagrindų išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.

_____

Seimas priėmė teisės aktus, leidžiančius lanksčiau reguliuoti darbo teisinius santykius esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai. Darbo kodekso pakeitimuose nustatyta, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali nustatyti prastovą, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo arba jeigu Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

Paskelbus prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino:

1) iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę;

2) prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka;

3) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka proporcingai.

Darbo kodekse taip pat įtvirtinta, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

_____

Priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai ekstremalios situacijos ar karantino metu užtikrins pagalbą darbdaviams paskelbus prastovą darbuotojams. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną įstatyme nutarta įtvirtinti, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims, bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dydį sudarys 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.

Jeigu užimtam asmeniui prastova bus paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama iki 3 mėnesių. Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiesiems turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

Siekiant, kad profesiniame mokyme dalyvaujantys bedarbiai neprarastų mokymosi stipendijos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdžius bedarbio profesinio mokymo teikėjo veiklą, Užimtumo įstatymo pataisomis nutarta tęsti jos mokėjimą Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu. Bedarbiui bus mokama 0,39 MMA dydžio mokymo stipendija.

Seimas taip pat nusprendė esant dabartinei neeilinei situacijai šalies ūkyje sudaryti galimybę gauti išmokas ir savarankiškai dirbantiems asmenims iš Garantinio fondo, jei šie asmenys iki kreipimosi dėl išmokos į Užimtumo tarnybą dienos faktiškai bus vykdę veiklą ir sumokėję visas privalomas mokėti socialinio draudimo įmokas už ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir nedirbs pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisnių santykių pagrindu.

_____

Priimtos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito ir Vartojimo kredito įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIIP-4633, Nr. XIIIP-4634), kuriomis nutarta įpareigoti nekilnojamojo turto kredito ir vartojimo kredito davėjus kredito gavėjo prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą, kai kredito gavėjas ar jo sutuoktinis netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų.

_____

Priimtomis Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio pataisomis padidinta laikinų finansinių sunkumų turinčių mokesčių mokėtojų galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę, taikant mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą. Panaikintas šiuo metu galiojančiame Mokesčių administravimo įstatyme esantis apribojimas atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nustatant, kad ji gali būti atidėta (išdėstyta) ta pačia tvarka, kaip ir kitų mokesčių mokestinė nepriemoka.

_____

Priimti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo ir Valstybės skolos įstatymų pakeitimus (projektai Nr. XIIIP-4629, Nr. XIIIP-4630), kuriais siekiama pasirengti koronaviruso keliamos rizikos Lietuvos ekonomikai mažinimui. Priimtomis pataisomis nutarta padidinti Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą nuo 904,602 mln. eurų iki 5 mlrd. 401,4 mln. eurų. Tokiu būdu, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui, bus suteikta teisė Vyriausybei pasiskolinti didesnių sumų, užtikrinant tinkamą biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, išlaidų, susijusių su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu ir jų padarinių šalinimu, padengimą.

Taip pat nuspręsta padidinti garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą nuo 267,77 iki 768 mln. eurų. Taip garantijų institucijoms bus sudaryta galimybė labiau prisidėti prie verslo subjektų, susidūrusių su apyvartinių lėšų trūkumu, kreditavimo skatinimo.