Komentarai

V. Vėbraitė. Nepagrįstas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali sudaryti pagrindą civilinei atsakomybei nepriklausomai nuo ieškinio pagrįstumo

Jau ilgą laiką Civilinio proceso kodekso 146 straipsnyje numatyta galimybė atsakovui reikalauti iš ieškovo atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kelia nemažai klausimų. Juolab, kad ir situacijos gali būti labai įvairios.

Iki 2019 m. pabaigos suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika dėl žalos, kilusios nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo iš principo apėmė dvi situacijas:

  • kai laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos atmetus ieškinį, iš kurio kylančių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui jos buvo pritaikytos; arba
  • kai laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos baigus bylą jos neišnagrinėjus iš esmės, pavyzdžiui, bylą nutraukus.

Abiem atvejais, pagal LAT suformuotą praktiką, neteisėtų veiksmų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, konstatavimas priklauso nuo ieškinio likimo: neteisėti veiksmai konstatuojami, jei ieškinys atmetamas arba nustatoma, kad ieškinys būtų atmestas, jei byla būtų išnagrinėta iš esmės.

2019 m. pabaigoje pirmą kartą civilinėje byloje teko nagrinėti ir pateikti atsakymus naujoje ir iki šiol nenagrinėtoje situacijoje: kaip neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, aspektu įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, kai jos panaikinamos kaip nepagrįstos net nepradėjus nagrinėti bylos iš esmės, jų taikymo prašiusiam asmeniui ieškinio atsisakius arba jo apskritai nepareiškus. 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje LAT suformulavo naują teisės aiškinimo taisyklę būtent tokiems atvejams.

Ieškovė byloje prašė priteisti žalos, kilusios dėl atsakovo prašymu Lietuvos ir Maltos teismų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismai atsakovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė bendrovei rengti visuotinį akcininkų susirinkimą ir balsuoti pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą dėl akcijų pardavimo ieškovei. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu ieškovė negalėjo sudaryti planuoto akcijų įsigijimo sandorio su bendrove. Ieškovė ir Maltos bendrovė atnaujino derybas dėl akcijų perleidimo sandorio po to, kai Maltos ir Lietuvos teismų taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos (dar nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės). Atsakovas Maltos teisme ieškinį atsiėmė, o Lietuvos teisme taip ir nepadavė. Po to, kai ieškovė ir Maltos bendrovė sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo susidariusį kainų skirtumą, kuris, anot ieškovės, atsirado galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį motyvuodami, kad neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti. Ieškovė pateikė kasacinį skundą.

Minėtoje 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje LAT išaiškino, kad tokio pobūdžio situacijose asmens, nepagrįstai prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisėti veiksmai gali pasireikšti kaip bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Tuo tarpu vertinant, ar pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai buvo pažeista, „teisiškai reikšmingos aplinkybės(…) yra laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą lėmusios priežastys“.

Minėtos bylos kontekste laikinosios apsaugos priemonės teismų buvo panaikintos dėl tos priežasties, kad jos nebuvo būtinos siekiant užtikrinti jų taikymo prašiusio asmens teisėtus interesus. Kitaip tariant, šioje situacijoje proceso šalis reikalavo pritaikyti iš esmės nepagrįstas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į jos pareikšto (ketinto pareikšti) ieškinio reikalavimą. LAT konstatavo, kad tokiais savo veiksmais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstai reikalavęs asmuo pažeidė atidumo ir rūpestingumo pareigą, ir todėl elgėsi neteisėtai.

Tokia LAT pozicija yra logiška ir nuosekliai kylanti iš bendrųjų civilinės teisės principų, suponuojančių, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu turi būti naudojamasi sąžiningai ir rūpestingai, siekiant būtent ir tik teisėtų suinteresuoto asmens interesų užtikrinimo. Kartu, LAT suformuluota teisės aiškinimo taisyklė yra ir sveikintinas precedentas, kadangi ankstesnėje LAT praktikoje pateikti išaiškinimai nėra ir negalėtų būti tinkami spręsti tokio pobūdžio situacijas, kaip aptariamoje byloje. Jei nagrinėjamoje situacijoje LAT būtų pritaikęs anksčiau suformuluotą praktiką (t. y. nurodęs pareigą ieškovui įrodyti, kad ieškinys, kurio įvykdymui užtikrinti tariamai ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų atmestas), nuo nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nukentėjusiam asmeniui būtų tekusi iš esmės nepakeliama įrodinėjimo našta: kaip įrodyti, kad ieškinys būtų atmestas, jei ieškinys niekada nebuvo pateiktas (kaip kad ir buvo analizuojamoje byloje)? Be to, kodėl žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patyrusi šalis turėtų laukti bylos išnagrinėjimo, jei teismas jau yra nusprendęs panaikinti laikinąsias apsaugos priemones?

LAT suformuluota taisyklė užpildė iki šiol buvusią spragą dėl situacijų, kai laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos kaip nepagrįstos net nepradėjus nagrinėti bylos iš esmės. Tuo pačiu tokia LAT pozicija turėtų atlikti ir prevencinį vaidmenį, siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams piktnaudžiauti laikinųjų apsaugo priemonių taikymo institutu.

Dr. Vigita Vėbraitė yra VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė 

Raktažodžiai
Close
Close