Teismai

Paskelbta LAT 2019 metų veiklos ataskaita

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)  paskelbė metinį veiklos pranešimą. 2019-ieji – kupini iššūkių ir pokyčių metai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Per pastaruosius penkerius metus bylų beveik nuosekliai mažėjo, taip pat ir paduodamų kasacinių skundų. Palyginti su 2015 m., 2019 m. paduota 20 proc. mažiau  ir  priimta 17 proc. mažiau civilinių kasacinių skundų, atitinkamai – 23 proc. ir 29 proc. mažiau baudžiamųjų kasacinių skundų; išnagrinėta 43 proc. mažiau civilinių ir 47 proc. mažiau baudžiamųjų kasacinių bylų. Civilinėse bylose buvo priimama nagrinėti apie 24 proc., baudžiamosiose – apie 41 proc. kasacinių skundų, apie 29 proc. prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Kasacinis teismas praėjusiais metais pateikė nemažai svarbių ir ypač socialiai jautrių išaiškinimų tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose, tiek administracinėse bylose. Pavyzdžiui, šeimos bylose akcentuota, kad DNR ekspertizės skyrimas nesutinkant vaiko tėvams, veikiantiems kaip vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, prieštarauja asmens teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą prigimčiai, todėl teismas neturi teisės tokiais atvejais skirti ekspertizę spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologiniam ryšiui patvirtinti ar paneigti. Taip pat svarbus išaiškinimas pateiktas sprendžiant vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų klausimą – ir šie ar kiti teisėti atstovai, ir vaikas turi būti tinkamai informuoti apie procesą, į jį įtraukti ir jiems turi būti sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Vartotojų teisių apsaugos praktika buvo papildyta išaiškinimu, jog kainos sumažinimas, kaip pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdas, neprieštarauja turizmo paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Draudimo santykių praktikoje išaiškinta, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio.

Baudžiamosiose bylose, susijusiose su prekyba žmonėmis, buvo išaiškinta, jog siūlymas vykti į užsienį vogti iš parduotuvių, žadant ten nuvežti, apgyvendinti, maitinti, realizuoti pavogtas prekes ir dalimi gautų pinigų atsilyginti, vertinamas kaip nukentėjusiojo verbavimas daryti nusikaltimą. Praplėsta ir organizuotos grupės ryšių sąvoka – organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus. Toks išankstinis susitarimas dėl bendro nusikaltimo suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius. Administracinio nusižengimo bylose akcentuota, jog administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Šių duomenų nenurodymas ne visais atvejais reiškia esminį proceso teisės pažeidimą atsižvelgiant į tai, ar traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės (ne)buvo suvaržytos, ar jis turėjo galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo ir tai įgyvendino.

Pasak laikinai einančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovo pareigas Sigitos Rudėnaitės, dėl darbo krūvio mažėjimo tendencijų kasaciniame teisme ir atsižvelgus į visos teismų sistemos reikmes praėjusiais metais LAT teisėjų skaičius sumažintas iki 32. Kasacinio teismo teisėjų gretas 2019 m. papildė 3 nauji karjeros teisėjai, kartu Teismas yra atjaunėjęs (vidutinis teisėjo amžius – 54 metai), išlaikantis lyčių pusiausvyrą (14 moterų ir 18 vyrų), jame dirba 15 teisės daktaro laipsnį turinčių asmenų.

„2019-ieji tapo gilaus vidinių procedūrų peržiūrėjimo metais: koreguotos kasacinių skundų atrankos kolegijų sudarymo taisyklės, kolegijų sudėtis skelbiant taip, kad būtų užtikrinta ir teisė reikšti nušalinimus bei užkardyta galimybė manipuliuoti iš anksto žinomomis atrankos kolegijų sudėtimis; labiau individualizuojama atrankos kolegijų nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti kasacinius skundus, argumentacija; šios nutartys viešinamos TAR; atsižvelgus į Strasbūro teismo išaiškinimus, įdiegta išankstinė atrankoje dirbančių asmenų – teisėjų ir jiems talkinančių Teismo tarnautojų – galimų interesų konfliktų patikra; siekiant užtikrinti teisėjų kolegijų sudarymo ir bylų paskirstymo procedūrų atsekamumą, šių procedūrų dokumentai įtraukti į Teismo dokumentų nomenklatūrą“, – pokyčius vardija S. Rudėnaitė.

2019 m. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimu išplėsta LAT kompetencija. Be skundų dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų, kasaciniam teismui pavesta nagrinėti ir skundus dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas (Teismų įstatymo 551 straipsnis), taip pat teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankoje dalyvavusiųjų (Teismų įstatymo 691 straipsnis) įvertinimui.

„Apibendrinant – 2019-ieji buvo gal kiek kuklesni dėl statistinių rodiklių, tačiau tikrai ne prastesnio turinio. Dėkoju visiems Teismo darbuotojams, visai teisinei bendruomenei ir visuomenei, prisidėjusiems prie 2019-ųjų Teismo darbo rezultatų“, – dėkoja S. Rudėnaitė.

Raktažodžiai
Close
Close