Institucijos

Europos Komisija siūlo Europos klimato teisės aktą ir konsultuojasi dėl Europos klimato pakto

Šiandien Europos Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo ES teisėje įtvirtinamas ES politinis įsipareigojimas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, kad apsaugotume savo planetą ir žmones. Europos klimato teisės aktu nustatomas 2050 m. tikslas ir visų sričių ES politikos kryptis – taip užtikrinamas nuspėjamumas valdžios institucijoms, įmonėms ir piliečiams. Kartu Komisija pradeda viešas konsultacijas dėl būsimo Europos klimato pakto. Per šias konsultacijas visuomenė galės prisidėti prie šios priemonės kūrimo.

Teikdama Europos klimato teisės akto pasiūlymą Komisija siūlo tikslą iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD kiekį padaryti teisiškai privalomą. ES institucijos ir valstybės narės kartu privalo imtis reikiamų priemonių ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad šis tikslas būtų pasiektas.

Klimato teisės akte numatytos priemonės, padėsiančios mums stebėti pažangą ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus. Jos grindžiamos esamomis sistemomis, pavyzdžiui, valstybių narių nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų valdymo procesu, reguliariomis Europos aplinkos agentūros ataskaitomis ir naujausiais moksliniais duomenimis apie klimato kaitą ir jos poveikį. Pažanga bus peržiūrima kas penkerius metus, kaip ir pasaulinės padėties vertinimas pagal Paryžiaus susitarimą.

Klimato teisės akte taip pat numatytas kelias, kuriuo turime judėti, kad 2050 m. tikslas būtų pasiektas.

  • Remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, Komisija pasiūlys naują 2030 m. ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą. Atlikus poveikio vertinimą, Klimato teisės aktas bus iš dalies keičiamas.
  • Iki 2021 m. birželio mėn. Komisija peržiūrės ir prireikus pasiūlys persvarstyti visas reikiamas politikos priemones, kad iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis būtų papildomai sumažintas.
  • Komisija siūlo visos ES mastu nustatyti 2030–2050 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo trajektoriją, kad būtų galima matuoti pažangą ir užtikrinti nuspėjamumą valdžios institucijoms, įmonėms ir piliečiams.
  • Iki 2023 m. rugsėjo mėn., o vėliau kas penkerius metus Komisija įvertins ES ir nacionalinių priemonių derėjimą su poveikio klimatui neutralizavimo tikslu ir 2030–2050 m. trajektorija.
  • Komisija bus įgaliota teikti rekomendacijas valstybėms narėms, kurių veiksmai neatitiks poveikio klimatui neutralizavimo tikslo, ir į šias rekomendacijas valstybės narės privalės deramai atsižvelgti, o jei neatsižvelgs, – paaiškinti savo motyvus. Komisija taip pat gali įvertinti, ar Sąjungos masto priemonės atitinka trajektoriją.
  • Valstybės narės taip pat turės parengti ir įgyvendinti prisitaikymo strategijas, kad padidintų savo atsparumą klimato kaitos poveikiui ir būtų mažiau pažeidžiamos.

Europos klimato pakto ir būsimos politikos formavimas

Siekiant neutralizuoti Europos Sąjungos poveikį klimatui svarbus vaidmuo tenka ne tik vyriausybės politikai ir reglamentavimui, bet ir visiems visuomenės ir ekonomikos sektoriams.

Todėl šiandien Komisija pradeda viešas konsultacijas dėl naujo Europos klimato pakto – plataus masto iniciatyvos, kuria siekiama suteikti piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams galimybę išsakyti nuomonę ir prisidėti prie naujų klimato politikos veiksmų rengimo, dalytis informacija, pradėti vietines iniciatyvas ir pristatyti atrastus sprendimus, kad juos galėtų diegti ir kiti.

Viešos konsultacijos truks 12 savaičių. Jų metu gautos nuomonės padės parengti Klimato paktą. Šis bus paskelbtas prieš 2020 m. lapkričio mėn. Glazge vyksiančią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP26).

Šiandien Komisija oficialiai pradėjo darbą paskelbdama įžanginius būsimo pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo poveikio vertinimus ir Energijos mokesčių direktyvos peržiūrą – šios dvi politikos priemonės taip pat labai svarbios įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką. Be to, Komisijos narių kolegija priėmė pasiūlymą 2021-uosius paskelbti Europos geležinkelių metais ir taip atkreipė dėmesį į tai, kad keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais apimčių didinimas būtų labai naudingas klimatui.

 

 

Raktažodžiai
Close
Close