Paskelbtas šeštasis Konstitucinio Teismo metinis veiklos pranešimas

Konstitucinis Teismas paskelbė šeštąjį metinį veiklos pranešimą, kuriame apžvelgiama jo veikla 2019 metais.

2019 metais Konstitucinis Teismas pradėjo naują veiklos etapą: buvo priimtos ir rugsėjo 1 d. įsigaliojo Konstitucijos pataisos, suteikusios teisę visiems asmenims tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo. Taigi konstitucinis teisingumas tapo realiai prieinamas žmogui, siekiančiam ginti savo teises. Kartu kiekvienas žmogus įgijo galimybę dar aktyviau dalyvauti valdant valstybę, nes byla pagal jo skundą gali turėti įtakos visai šalies teisės sistemai.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki metų pabaigos Konstituciniame Teisme gauti 94 fizinių ir juridinių asmenų prašymai. Juose dažniausiai kelti civilinio ir baudžiamojo procesų teisės klausimai, abejota ministrų, įstaigų prie ministerijų, jų teritorinių padalinių, generalinio prokuroro ir kt. priimtų aktų atitiktimi Konstitucijai ar įstatymams, prašyta spręsti, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, peržiūrėti (pakeisti, panaikinti) teismų sprendimus, peržiūrėti ar atnaujinti teismų išnagrinėtas bylas.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad tokie skundai, kuriuose abejojama teismų sprendimais, sudaro beveik trečdalį 2019 metais gautų skundų.

„Tai ir yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių tenka atsisakyti nagrinėti individualius konstitucinius skundus, nes Konstitucinis Teismas nevertina kitų teismų sprendimų, o sprendžia dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais remiantis tie sprendimai priimti, konstitucingumo. Galima sakyti, kad pirmaisiais individualaus konstitucinio skundo instituto galiojimo mėnesiais formavome šių skundų priimtinumo praktiką, o dabar jau pradedame nagrinėti bylas pagal pirmuosius priimtus asmenų prašymus. Praktika rodo, kad prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą ne visada pakankamai įsigilinama į individualiam konstituciniam skundui keliamus reikalavimus. Tikimės, kad šiame metiniame pranešime pateikiama dažniausiai pasitaikančių klaidų apžvalga padės ateityje jų išvengti. Kita vertus, aktyvumas teikiant Konstituciniam Teismui individualius skundus rodo, kad Lietuvoje žmonės vis dar jaučia daug neteisingumo ir nelinkę būti pasyvūs“, – teigia D. Žalimas. Pabrėžtina, kad individualaus konstitucinio skundo įvedimui neprireikė nė vieno papildomo cento, t. y. nebuvo prašoma papildomų valstybės biudžeto asignavimų.

Kiti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turintys subjektai 2019 metais pateikė 24 prašymus dėl teisės aktų konstitucingumo: trylika prašymų pateikė teismai, du – Seimas in corpore, aštuonis – Seimo narių grupės, vieną prašymą pateikė Vyriausybė. 2019 metais taip pat du kartus buvo kreiptasi su prašymais išaiškinti anksčiau priimtų Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų nuostatas, šiuos prašymus pateikė Prezidentas ir teisingumo ministras.

Konstituciniame Teisme 2019 metais priimta šešiolika nutarimų. Tik trijuose nutarimuose tirti teisės aktai pripažinti neprieštaraujančiais Konstitucijai, o kituose trylikoje nutarimų konstatuota, kad tirtas teisės aktas (jo dalis) neatitiko Konstitucijos. Tai, D. Žalimo teigimu, rodo negerėjančią teisėkūros kokybę.

Nors Konstituciniame Teisme nagrinėtų klausimų spektras labai platus, apibendrinant praėjusių metų jurisprudenciją galima išskirti vyravusią temą – demokratijos sampratą ir apsaugą pagal Konstituciją.

„Konstituciniam Teismui nagrinėtose bylose teko priminti, kad Konstitucija yra antimažoritarinis aktas, ji gina individą, teko ne kartą pabrėžti, kad Lietuva yra pliuralistinė parlamentinė demokratija, kad demokratija nesuderinama su korupcija ir neįmanoma be pilietinės visuomenės. Pernai Konstituciniam Teismui pirmą kartą teko pasisakyti dėl konstitucinio vaiko teisių apsaugos imperatyvo, pabrėžiant, kad pilietinė visuomenė neturėtų ateities, jeigu joje nebūtų gerbiami vaiko interesai. Taigi akivaizdu, kad Konstitucinio Teismo nagrinėtų bylų įvairovė liudija, jog vis dar reikia mokytis gyventi pagal konstitucinės demokratijos taisykles“, – teigia D. Žalimas.

Metiniame 2019 metų veiklos pranešime apžvelgiama ir kita Konstitucinio Teismo veikla. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje demokratijos ir teisės viršenybės sklaidos prioritetas lėmė aktyvią veiklą stiprinant Europos Sąjungos Rytų partnerystę. Konstituciniam Teismui 2019 metais buvo suteikta garbė surengti XXII tarptautinį Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresą, kuriame dalyvavo žymūs konstitucinės teisės mokslininkų ir praktikų tarptautinės bendruomenės atstovai. Nenuostabu, kad kongreso diskusijos taip pat sukosi apie demokratiją – tema „Demokratijos samprata ir konstitucinė justicija“ buvo pasirinkta atsižvelgiant į regionui būdingus iššūkius demokratinei konstitucinei santvarkai.

Rengiantis individualaus konstitucinio skundo įvedimui ir įvertinus spartų technologijų vystymąsi, 2019 metais buvo atnaujinta Konstitucinio Teismo svetainė: pakeistas jos dizainas, suteikiant galimybę patogiau pasiekti svarbią informaciją, sukurti įrankiai, skirti asmenims, norintiems pateikti individualų konstitucinį skundą. Svetainė nuo šiol patogesnė ir naudojantis mobiliaisiais įrenginiais – jos vaizdas prisitaiko prie naudojamo įrenginio ekrano formato.

Metiniame veiklos pranešime pristatomi ir 2019 metų Konstitucinio Teismo leidiniai, tarp jų – informacinis leidinys „Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą“. Patogaus formato leidinys skirtas plačiajai visuomenei, jame aiškiai pateikiama visa reikalinga informacija, susijusi su individualiu konstituciniu skundu. Šiame leidinyje galima rasti ir pavyzdinę prašymo Konstituciniam Teismui formą, kuri padeda dar geriau suprasti individualiam konstituciniam skundui keliamus reikalavimus.

Metinio veiklos pranešimo prieduose – daug statistikos, įvairiais pjūviais atspindinčios Konstitucinio Teismo 2019 metų veiklą.

„Džiugina tai, kad jau daugelio metų įvairių apklausų duomenys rodo, jog Konstituciniu Teismu pasitikima labiausiai iš teisminės valdžios institucijų. Konstitucinio Teismo užsakymu 2019 metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad Konstituciniu Teismu pasitiki 52,8 proc. respondentų, o daugiau nei pusė (56,8 proc.) apklaustųjų neabejoja, kad Konstitucinio Teismo priimti sprendimai turi įtakos piliečių kasdieniam gyvenimui. Manau, kad visuomenės pasitikėjimą pelnėme ne tik reikšminga jurisprudencine veikla, bet ir Konstitucinio Teismo veiklą tobulinusiais bei visuomenei jį atvėrusiais sprendimais, ir aktyvumu aiškinant savo sprendimus. Tikiuosi, kad Konstitucinis Teismas ir toliau principingai gins Konstitucijos viršenybę, išliks išmintingas, nepriklausomas, visuomenei atviras ir jos gerbiamas“, – sako Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.

LR Konstitucinio Teismo informacija