Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kurie DK numatyti terminai yra procedūriniai, kurie procesiniai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 20 d. nutartyje išaiškino, kaip kvalifikuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (DK) numatytus terminus kreiptis į darbo ginčų komisją (DGK) bei teismą.

Byloje ginčas kilo UAB „Tomo autoservisas” vadybininkui 2017 m. spalio 26 d. į kasą negrąžinus už automobilio remontą iš kliento priimtų pinigų. Svarbu tai, kad darbuotojas buvo atleistas dar 2018 m. birželio 14 d., o bendrovė į DGK dėl patirtos turtinės žalos kreipėsi tik 2018 m. liepos 31 d. t. y. praėjus ~9 mėn. po žalos paaiškėjimo ir ~1 mėn. po darbuotojo atleidimo.

Nors 2002 m. Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintų terminų kreiptis į DGK bei teismą rūšys buvo aiškiai įvardintos, atitinkamos dabar galiojančio DK nuostatos iki šiol galėjo būti interpretuojamos skirtingai.

Todėl LAT išaiškino, kad:

1. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, kuriam tiek, kiek procedūrinių terminų taikymo nereglamentuoja DK normos, pagal įstatymo analogiją taikomos CPK procesinių terminų nuostatos, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
2. Išlieka aktuali LAT praktika dėl senaties termino pasibaigimo pasekmių, išskyrus iš dalies koreguotina papildant teise kreiptis ne tik į teismą, bet ir į DGK ir išaiškinant, kad pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į DGK bei teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą.
3. LAT praktika išlieka aktuali ir kvalifikuojant DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą, kuris yra procesinis terminas. LAT pabrėžė, kad šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis 3 metų terminas pagal DK 15 straipsnio 2 dalį ir 1 mėnesio terminas pagal DK 231 straipsnio 1 dalį. Taigi, procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia.
4. Procedūrinio termino (ne)pasibaigimo iki kreipiantis į DGK ir jo (ne)atnaujinimo DGK sprendimu klausimai neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, priėmimui ir nagrinėjimui teisme.

Tekstą parengė TGS Baltic Teisininkų padėjėja Viktorija Minkevičiūtė