Teismai

LAT: seksualinis priekabiavimas prie siekiančio įsidarbinti asmens gali būti vertinamas kaip priekabiavimas prie pagal tarnybą priklausomo asmens

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad atmeta pateiktus penkis kasacinius skundus ir palieka galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvęs Seimo narys pripažintas kaltu dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo.

Seimo narys kaltinamas tuo, kad, siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo, vulgariais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą priklausomo asmens, taip pat ir kitų asmenų, siekusių įsidarbinti pas jį. Taip pat tuo, kad pažeidė teisėtai turimų šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles.

Pirmosios instancijos teismas buvusį Seimo narį išteisino dėl jam pareikštų kaltinimų dėl keturių seksualinio priekabiavimo atvejų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 152 straipsnio 1 dalis) ir teisėtai įsigyto ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo (BK 255 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai buvusį Seimo narį išteisino dėl seksualinio priekabiavimo prie trijų nukentėjusiųjų, kurios siekė pas jį įsidarbinti padėjėjomis, nes nebuvo nustatytas kitokio priklausomumo tarp jų ir buvusio Seimo nario požymis, bet nepagrįstai kaltinamąjį išteisino dėl seksualinio priekabiavimo prie ketvirtosios nukentėjusiosios, dirbusios jo padėjėja, kuri, apeliacinio teismo vertinimu, buvo pagal tarnybą priklausoma nuo Seimo nario. Teismas nepagrįstomis pripažino ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nusižengimo, nurodyto BK 255 straipsnio 1 dalyje (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo), sudėties požymių nebuvimo buvusio Seimo nario veiksmuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas buvusį Seimo narį pripažino kaltu dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui šioje byloje buvo pateikti penki kasaciniai skundai. Prokuroras kasaciniu skundu prašė apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuteistasis buvo išteisintas dėl seksualinio priekabiavimo prie trijų nukentėjusiųjų, siekusių įsidarbinti padėjėjomis, perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nukentėjusiosios prašė buvusį Seimo narį pripažinti kaltu arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Seimo narys prašė palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl seksualinio priekabiavimo (BK 152 straipsnis)

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad už seksualinį priekabiavimą galima taikyti skirtingą atsakomybę – drausminę, civilinę, administracinę, o išimtiniais atvejais – baudžiamąją. Todėl būtina išskirti privalomuosius veikos požymius, kurie lemtų baudžiamosios atsakomybės taikymą. Atsižvelgdama į BK sudėties formuluotę, tokiais požymiais teisėjų kolegija laiko veiksmų pobūdį, tikslą, priklausomumo formą bei veikos pavojingumą.

Seksualinis priekabiavimas pasireiškia vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis. Vulgarūs ar panašūs veiksmai – tai nepageidautinas, seksualinio pobūdžio fizinis kontaktas su asmeniu (prisilietimai, glostymai, apkabinimai ir pan.). Vulgarūs ar panašūs pasiūlymai ar užuominos – tai aiškiai asmeniui nepriimtinas, jį žeminantis ir įžeidžiantis, įžūlus, akivaizdžiai nukrypęs nuo elgesio normų seksualinio pobūdžio asmens elgesys (pavyzdžiui, žeminantys asmenį seksualinio pobūdžio pokalbiai, komentarai apie asmens išvaizdą, susiję su asmens lytimi, įvairaus pobūdžio pažadai ir siūlymai, susiję su seksualiniu bendravimu, seksualinio pobūdžio spaudinių, vaizdo ar garso įrašų demonstravimas, seksualinio pobūdžio gestai, SMS žinučių, raštelių, laiškų rašymas bei telefono pokalbiai seksualinėmis temomis, intymių dovanų pirkimas ir pan.). Šis nusikaltimas turi pasireikšti aktyviais veiksmais ir jie asmeniui, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami, turi būti nepageidautini, nepriimtini ir atgrasantys.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad yra išskiriamos dvi priklausomumo formos – nukentėjusiojo priklausomumas nuo kaltininko pagal tarnybą arba kitoks priklausomumas.

Priklausomumas pagal tarnybą reiškia, kad nukentėjusįjį ir kaltininką sieja tarnybiniai ar darbiniai santykiai. Kitoks priklausomumas – asmenų priklausomumas civilinių teisinių (sutartinių, prievolinių ir kt.), šeiminių santykių (sutuoktinių (sugyventinių) tarpusavio, vaikų ir tėvų, giminystės, globos ir rūpybos ir kt.) pagrindais, taip pat tarp atskirų asmenų grupių susiklostę santykiai, kurių šalys turi tam tikrų priešpriešinių teisių ir pareigų (pavyzdžiui, gydytojo ir paciento, mokytojo ir mokinio, dėstytojo ir studento santykiai ir pan.) arba kurias sieja materialinė priklausomybė. Objektyviuoju priklausomumo pagrindu gali būti pripažintos ir tokios faktinės situacijos, kai kaltininko sudarytos fizinės ar psichologinės kliūtys, apribojančios nukentėjusiojo veikimo laisvę, sudaro jam sąlygas esmingai paveikti nukentėjusiojo padėtį.

Pažymėtina, kad paprastai priekabiavimas (tiek seksualinis, tiek ir dėl lyties) yra nulemtas ekonominės, socialinės, fizinės ar simbolinės (pvz., su patriarchaliniais stereotipais susijusios) galios disproporcijos tarp priekabiautojo ir asmens, prie kurio priekabiaujama. Todėl asmuo gali sutrikti, išsigąsti, nežinoti, kaip pasielgti. Atsižvelgiant į tai, priekabiavimo faktams nustatyti nebūtina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiškiai ir kategoriškai prieštarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys šiam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas. Seksualinio pobūdžio veiksmai, pasiūlymai ir užuominos tampa seksualiniu priekabiavimu, kai toks kaltininko elgesys yra ne vienkartinis, o trunka tam tikrą laiką (yra pasikartojantis arba sistemingas) ir kai į tokį kaltininko poelgį buvo reaguota nedviprasmiškai neigiamai.

Teisėjų kolegija pritarė teismų išvadoms, kad Seimo nario veiksmai, pasireiškę visoms keturioms nukentėjusiosioms išsakytais seksualinio pobūdžio žodžiais ir užuominomis, buvo vulgarūs, įžeidžiantys ir menkinantys nukentėjusiąsias, tačiau nukentėjusiųjų santykis su į darbą priimti turinčiu teisę asmeniu nelaikytinas objektyviuoju priklausomumo santykiu, todėl byloje neįrodytas šių nukentėjusiųjų kitoks priklausomumas nuo Seimo nario.

Teismai teisingai nustatė, kad Seimo narys atliko vulgarius seksualinio pobūdžio veiksmus prieš savo padėjėją. Šio fakto iš esmės neneigia ir pats nuteistasis, tik jis nurodytus veiksmus, žodžius ir užuominas interpretuoja sau palankia linkme, teigdamas, kad prie nukentėjusiosios tyčia nesilietė ir kad jo pasakyti žodžiai ir frazės vertintini kaip siekimas įžeisti ar pažeminti asmenį bei parodyti savo pranašumą, o ne kaip siekimas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. Tačiau, kaip pažymėjo kasacinis teismas, toks Seimo nario savo veiksmų vertinimas nepaneigia teismo išvadų dėl jo kaltumo seksualiai priekabiavus prie pagal tarnybą priklausomo asmens.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo 2017 metų pasikeitęs teisinis darbo santykių reguliavimas, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatų pakeitimai, sudaro teisines prielaidas įsidarbinimo santykius laikyti sudedamąja tarnybos (darbo) santykių dalimi, todėl ir seksualinis priekabiavimas prie siekiančio įsidarbinti asmens, nustačius kitus būtinus BK 152 straipsnio sudėties požymius, gali būti vertinamas kaip seksualinis priekabiavimas prie pagal tarnybą priklausomo asmens.

Dėl šaunamojo ginklo laikymo 

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė Seimo nario nusikalstamą neveikimą (paliko savo darbo kabinete, stalo nerakinamame stalčiuje, raktus nuo kabinete stovinčio seifo, kuriame, be kita ko, buvo laikomas ir šaunamasis ginklas su šaudmenimis, taip neužtikrindamas tinkamo šaunamojo ginklo laikymo). Taip pat buvo sudarytos sąlygos kitam asmeniui – Seimo nario padėjėjai-sekretorei bei kitiems, Seimo nariui nesant, kabinete besilankantiems asmenims neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Iš anksto buvo galima numatyti, kad netinkamai laikant šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bus sudaryta galimybė kitam asmeniui pasinaudoti šaunamuoju ginklu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Seimo narys veikė nusikalstamai nerūpestingai. Seimo narys turėjo leidimą laikyti ginklą, o tai reiškia, kad jis žinojo savo pareigą saugiai laikyti šaunamuosius ginklus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close