TeismaiUniversitetai

Bylos prieš Lietuvą EŽTT: tendencijos, pralaimėjimo priežastys ir įtaka nacionalinei teisei

Žiniasklaidoje vis nuskamba atvejai, kai Lietuva pralaimi bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Ar iš tiesų Lietuviai linkę bylinėtis Strasbūro teisme ir ar tikrai šias bylas dažniau pralaimi, nei laimi? Šie klausimai aptarti trečiadienį VU Teisės fakultete vykusioje diskusijoje „Bylos prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme”. Įžvalgomis dalinosi EŽTT teisėjas prof. Egidijus Kūris, advokatas prof. Vytautas Mizaras bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT dr. Karolina Bubnytė-Širmenė.

 Tipinės bylos

„Situacija tikrai nėra tokia juoda. Nors Lietuva pralaimi nemažai bylų, kitos valstybės taip pat nemažai jų pralaimi. Tai nereiškia, kad mes pirmaujame pagal žmogaus teisių pažeidimus. Yra žymiai problematiškesnių valstybių nei Lietuva”, – teigė konferenciją pradėjęs prof. Egidijus Kūris.

Pasak EŽTT teisėjo, Lietuviai linkę kreiptis į teismus ir tai matoma iš skaičių – 1990 m. užfiksuota 16 kreipimųsi į EŽTT, toliau skaičius kilo ir rekordinį visų laikų kiekį pasiekė 2003 m., kai užfiksuoti 442 besikreipusieji: „Teigiama, kad Lietuvos jurisdikcijoje esantys žmonės kreipiasi į teismą Strasbūre labai dažnai, yra linkę bylinėtis, tai yra mūsų genuose ir kultūroje. Bet tai nereiškia, kad visi tie kreipimaisi yra pagrįsti ir baigiasi išnagrinėtomis bylomis. Be to, statistiškai lyginant, Lietuva smarkiai neišsiskiria ir iš kitų valstybių.”

Mitą, kad Lietuva tik pralaimi bylas EŽTT, pasak teisėjo, formuoja žiniasklaida, kuri retai skelbia apie valstybės laimėtas bylas. „Pavyzdžiui, buvo byla, kai moteris kreipėsi į EŽTT dėl žemos pensijos. Lietuva bylą laimėjo, tačiau apie tai niekur nebuvo skelbiama. O dažnai apie pateikiamas peticijas net ir vyriausybės atstovai nesužino”.

Prof. Egidijus Kūris išskyrė ir tipiškiausias lietuviškas bylas. Populiariausios – dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo: „Jų anksčiau buvo labai daug, neretai nustatyti pažeidimai, tačiau dabar jų mažėja, gal dėl to, kad ir restitucijos problemos yra besibaigiančios.”

Kita populiari kategorija – nepatenkinamos kalinimo sąlygos: „Šiandien tokių bylų gerokai mažiau, o pasitaikantys kreipimaisi dažniausiai būna atmetami. Tai susiję su administracinių teismų Lietuvoje nuopelnais. Jie pagaliau pakeitė praktiką ir pradėjo pripažinti pažeidimus, priteisinėti normalias kompensacijas, panašias į tas, kurias priteisia EŽTT.”

Populiarios ir kitos bylos, susijusios su nuteistaisiais – dėl įkalinimo iki gyvos galvos bei nepateisinamai ilgo kalinimo iki teismo. Tiesa, pirmosios kategorijos bylų nebeliko po to, kai buvo priimta nuostata, jog įkalintiesiems iki gyvos galvos turi būti galimybė sutrumpinti šį laiką. Šiandien vis aktualesnėmis tampa bylos dėl Lietuvos visuomenės netolerancijos kitų asmenų atžvilgiu.

EŽTT įtaka šalies teisiniam reguliavimui

Pasak dr. Karolina Bubnytės-Širmenės, ypač bylinėtis yra linkusios posovietinės valstybės, kurios iki šiol nepasitiki valdžia ir teismais. Ji pristatė svarbiausias EŽTT bylas prieš Lietuvą, kurios turėjo įtakos šalies teisinio reguliavimo pokyčiams.

Pasak K. Bubnytės-Širmenės, EŽTT bylos, kurias Lietuva pralaimi, kartais tampa reikšmingų pokyčių šalies teisėje priežastimi. Kaip kad byla Matiošaitis ir 7 kiti prieš Lietuvą, kurioje nustatyta, kad kaliniams, nuteistiems iki gyvos galvos, nebuvo suteikta veiksmingo bausmės peržiūrėjimo ir sušvelninimo galimybė. Lietuvai bylą pralaimėjus, buvo pakeisti šalies įstatymai ir nustatyta, kad po 20 metų asmuo, kalintis iki gyvos galvos, gali kreiptis dėl kalėjimo trukmės peržiūrėjimo. Toks pakeitimas EŽTT buvo įvertintas kaip tinkamas.

Kartais šalies teisinis reguliavimas, pasak K. Bubnytės-Širmenės, yra keičiamas dar bylos svarstymo metu, nors taip įvyksta retai. Tokiu atveju bylos svarstymas nutraukiamas. „Šiais metais gautas nutarimas nutraukti bylą Butkus prieš Lietuvą dėl nuolatinio ir negrįžtamo neleidimo eiti įmonių restruktūrizatoriaus pareigų, po to kai žmogus buvo nuteistas. Tačiau bylos eigoje buvo priimtas nemokumo įstatymas ir ribojimui nustatytas 4 metų terminas, laikant, kad klausimas išspręstas vidaus teisėje,” – pasakoja vyriausybės atstovė.

K. Bubnytės-Širmenės teigimu, kai reikalingi įstatymai nėra keičiami, kartais teismai atlieka įstatymų leidėjo neveikimą kompensuojantį darbą, dėl kurio bylų EŽTT taip pat mažiau: „Pavyzdžiui, yra ne vienas atvejis, kaip kad byloje L. prieš Lietuvą, kur įstatymai nebuvo pakeisti net po EŽTT nustayto pažeidimo. Todėl asmenys, norintys pakeisti lytį, kreipiasi tiesiogiai į teismą ir jiems gali būti pakeičiami dokumentai, pateikus tam tikrus įrodymus ir be jokių privalomų medicininių apžiūrų.”

Daugėja visuomenės įvairovės bylų

Prof. Vytautas Mizaras papasakojo apie visuomenės įvairovės pripažinimo bylas EŽTT. „Lietuva vis dar nori matyti homogenišką visuomenę ir vis dar egzistuoja visuomenės daugumos akcentuojamas normalumas. Tam tikri asmenys dėl savo savybių, kaip kad lyties, orientacijos, religijos ir kitų dalykų, visuomenės akimis atsiranda už normalumo ribų. Ir dėl to net ir valstybė atsisako suteikti apsaugą „nenormaliems”. Tačiau normalumo sąvoka tėra sugalota visuomenės daugumos. EŽTT sako, jog ne nuo jos valios turi priklausyti žmogaus teisių apsauga,” – teigia profesorius. Pasak jo, Lietuvoje neapykanta yra labiausiai susijusi su seksualine orientacija.

Profesorius aptarė garsiausias bylas prieš Lietuvą šioje kategorijoje. Pavyzdžiui, neseniai priimtą sprendimą byloje Beizaras ir Levickas prie Lietuvą. „Lietuvos teisėsaugos institucijos, nepradėjusios ikiteisminio tyrimo, konstatavo, kad patys vaikinai provokavo neapykantos kalbą internete, publikavę nuotrauką, kurioje bučiuojasi. Bet EŽTT sako, kad net jei ir norėta sukelti diskusiją ir atkreipti dėmesį, reikia įvertinti, kad jie siekė ne izoliuotis nuo visuomenės, o parodyti, kad jie gali bučiuotis. Ir tai yra laikoma visuomenės įvairovės pripažinimo siekiu. Nesislėpti – bet parodyti, kad ji yra.”

Dar vienas pavyzdys – byla Sekmadienis LTD prieš Lietuvą dėl Jėzaus, reklamoje pavaizduoto su moderniais rūbais. „Vyriausiais Administracinis Teismas pasakė, kad visuomenės daugumai nepriimtina kritika į religinius simbolius ir tai yra paniekinamas požiūris į juos. Tuo tarpu EŽTT sprendime sakoma, kad kritika religijai yra galima, jei tai nėra šiurkščiai kurstoma panieka. EŽTT atkreipė dėmesį, kad ne nuo daugumos turi priklausyti tam tikrų teisių įgyvendinimo apsauga, net jei tam tikra visuomenės dalis jaučiasi įsižeidusi. Teismas net negalėjo suprasti, kodėl tai buvo laikoma paniekinamu požiūriu,” – teigia prof. V. Mizaras.

Profesorius taip pat pristatė tokias bylas, kaip Manic prieš Lietuvą ar Rinau prieš Lietuvą, kuriose demonstruotas paniekinamas valstybės institucijų požiūris į pareiškėją, kai pastarieji buvo diskriminuojami dėl tautybės.

„Iš tiesų aš džiaugiuosi, kad mes šias bylas pralaimėjome. Nes reikia mokytis ir tobulėti,” – baigdamas konferenciją sakė prof. V.Mizaras.

Raktažodžiai
Close
Close