Teismai

LAT: teismas turi atlikti nesąžiningų sąlygų kontrolę vartojimo kredito sutartyse

Uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ nurodė, kad nuo 2014 metų per šešis kartus atsakovei paskolino virš 3 tūkst. Eur. Skola turėjo būti grąžinta per 36 mėnesius. Tinkamai vykdant sutartį atsakovė turėjo sumokėti virš 7 tūkst. Eur: apie 3 tūkst. Eur kredito ir virš 4 tūkst. Eur palūkanų. UAB „4finance“ teismui nurodė, kad atsakovė iki 2016 m. sumokėjo 16 įmokų ir daugiau nebemokėjo. Sutartyje yra nurodyta, kad mokėjimai pirmiausia įskaičiuojami didžiąja dalimi dengiant palūkanas, o tik po to – negrąžintą kreditą. Tokia tvarka skirstant pinigus, buvo padengta tik virš 300 Eur skolos, o beveik 2 tūkst. Eur įskaityta palūkanoms. Kadangi atsakovė daugiau įmokų nebemokėjo, UAB „4finance“ sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą. Bendrovė prašė priteisti iš atsakovės beveik 3 tūkst. Eur negrąžintos paskolos, beveik 1 tūkst. Eur palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas kredito įmonės ieškinį tenkino visiškai, apeliacinės – sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija (bylos Nr. e3K-7-4-611/2020), panaikindama teismų sprendimus ir bylą perduodama nagrinėti iš naujo, akcentavo teismo pareigą savo iniciatyva vertinti vartojimo sutarties sąlygas, ar jos yra sąžiningos. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis, todėl teismas turi patikrinti, ar vartojimo kredito sutarties sąlygos yra sąžiningos.

Pasak išplėstinės teisėjų kolegijos, vertinant įstatymo (CK 6.2284 straipsnio 6 dalies) normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Kita vertus, įstatymas nustato kartu ir neskaidrioms sutarčių sąlygoms būdingas teisines pasekmes: kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.

Kasacinis teismas šioje nutartyje akcentavo ir informacijos atskleidimo pareigą. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad informacijos atskleidimo pareiga vartojimo kredito teisiniuose santykiuose turi esminę reikšmę. „Būtent tinkamai ir laiku suteikta informacija vartotojui, pirma, užtikrina vartojimo kredito rinkos skaidrumą ir leidžia vartotojui palyginti teikiamų kreditų pasiūlą, antra, suteikia galimybę vartotojui priimti informacija paremtą sprendimą – įvertinti įsipareigojimų apimtį ir nuspręsti pirkti tai, kas labiausiai atitinka jo poreikius“, nurodoma nutartyje.

Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad jei būtų nustatyta aplinkybė, jog vartotojui nebuvo suteikta visa informacija dėl bendros vartojimo kredito kainos, metinės normos, palūkanų ir vartojimo kredito sumos, būtų pagrindas šias sutarties sąlygas laikyti nesąžiningomis (pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punktą). Kadangi šios sąlygos vartojimo kredito sutartyje apibrėžia pagrindinį sutarties dalyką, tai jų neskaidrumas sukelia labai reikšmingus padarinius – neleidžia išsaugoti vartojimo kredito sutarties. Be šių sąlygų vartojimo kredito sutartis toliau negalėtų galioti, todėl visa sutartis (įskaitant ir jos pakeitimus) turėtų būti pripažinta negaliojančia. Sutarčiai negaliojant būtų taikoma restitucija – turėtų būti grąžinta tik paskolinta pinigų suma, bet nebūtų pagrindo mokėti palūkanas.

Kasacinis teismas pažymėjo, jog būtent tam, kas teikia vartojimo kreditą, tenka įrodinėjimo našta apie informavimo pareigos įvykdymą.

Dėl kreditingumo

Teisėjų kolegija išaiškino, kad išduodant paskolą reikia tikrinti asmens kreditingumą. Kredito davėjas turi įsitikinti, kad asmuo pajėgs grąžinti paskolą, o jei to nepatikrins ir neįrodys, jis rizikuoja, kad nebus priteistos netesybos.  Kaip pažymėjo kasacinis teismas, bylą nagrinėję teismai nesiaiškino aplinkybių, ar UAB „4finance“  tinkamai informavo vartotoją dėl paskolos suteikimo, ar sutarties sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, ar nėra pagrindo jas vertinti kaip neskaidrias ir nesąžiningas, todėl byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button