A. Šekštelo. Ar gali arbitrai kreiptis į Konstitucinį Teismą?
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pozicija šiuo klausimu yra aiški dar nuo 1982 metų, kai Teismas 1982-03-23 sprendime Nordsee / Reederei Mond sprendime išaiškino, kad arbitražo teismas negali kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Teisingumo Teismą. Ar tokia pat logika turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas? Mano įsitikinimų, mažiausiai dėl toliau išvardintų priežasčių turėtų numatyti galimybę arbitražo teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų konstitucingumo.
Pirma, pagal Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 12(2) str., arbitražas negali spręsti ginčų, kurių nagrinėjimas priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai. Taigi, problema aiški. Jeigu viena iš šalių kelia klausimą arbitražo byloje dėl, pavyzdžiui, įstatymo prieštaravimo Konstitucijai, arbitrai dėl to negali pasisakyti. Todėl turėtų būti mechanizmas gauti Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl arbitražo byloje taikomo įstatymo atitikimo Konstitucijai.
Antra, vienas iš problemos sprendimų galėtų būti teismo pagalbos arbitražo procese institutas, numatytas Komercinio arbitražo įstatymo 9 str. Tačiau, tokiu atveju, tokį institutą reikėtų taikyti pagal analogiją, nes dabar teismo pagalba ribota apimtimi numatyta tik dėl arbitražo teismo formavimo bei nušalinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų užtikrinimo ir rinkimo, liudytojų apklausos. Kadangi teismų pagalba yra išimtis arbitražo procese, bus oponentų, teigiančių, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų (CK 1.8(3) str.). Net jeigu tokia teismo pagalba būtų pasiekiama, realiai teismui reikėtų perduoti visą arbitražo bylą ar bent detalius šalių paaiškinimus klausimais, susijusiais su Konstitucinio Teismo kompetencija. Tokia situacija būtų neekonomiška, nes šalys turėtų kelis kartus įrodinėti tą patį. Pirmą, šalys turėtų įtikinti arbitražo teismą kreiptis pagalbos į valstybės teismą. Tada šalys turėtų įtikinti valstybės teismą kreiptis dėl įstatymo atitikimo Konstitucijai į Konstitucinį Teismą.
Trečia, kitas kūrybiškas sprendimo būdas būtų galimybė pasitelkti incidenter tantum (arba preliminaraus ginčo) koncepciją. Tokios koncepcijos Lietuvos teisė nenumato. Ji yra žinoma, pavyzdžiui, Italijoje ir kylą iš Italijos civilinio proceso kodekso 819 str. Jame, po 2005 metų reformos yra įtvirtinta, kad „arbitražo teismas be res iudicata galios sprendžia visus klausimus, kurie yra aktualūs ginčo sprendimui, net jeigu jie susiję su klausimais nepatenkančiais į arbitražinio susitarimo apimtį, nebent tokie klausimai pagal įstatymą turi turėti res iudicata galią“. Tačiau, Lietuvos teisei nenumatant analogiškos nuostatos, labai abejočiau, ar arbitrai turėtų teisę išspręsti įstatymo atitikimą Konstitucijai incidenter tantum pagrindu.
Ketvirta, grįžtant prie tos pačios Italijos, jos Konstitucinis Teismas (Corte Costituzionale) jau du kartus – 2001 sprendime Nr. 376 ir 2013 metais sprendime Nr. 223 – pasakė, kad arbitražas yra sudėtinė Italijos teisinės sistemos dalis, numatanti alternatyvų valstybės teismui ginčo nagrinėjimo procedūrą. Todėl arbitražo teismas turi tokias pačias teises kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip ir valstybės teismai. Taigi, Italijos Konstitucinis Teismas nepabijojo taikyti priešingą praktiką, negu ta, kurią prejudicinių sprendimų atvejais arbitražo teismo atžvilgiu taiko Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
Penkta, Italijos Konstitucinio Teismo pavyzdžiu galėtų sekti ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Ir tam yra visos prielaidos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 str. numato, kad teismai turi teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų atitikimo Konstitucijai. Konstitucijos 111(1) str. paaiškina, kad Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Tačiau to paties straipsnio 2 dalis numato, kad kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įteigti specializuoti teismai. Konstitucijos priėmimo metu dar nebuvo Komercinio arbitražo įstatymo, kuris įsigaliojo 1996 metais. Arbitražas yra alternatyvus tarp šalių kilusių ginčų sprendimo būdas. Šalys savo susitarimu gali atsisakyti komercinio ginčo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme ir perduoti ginčą nagrinėti jų pasirinktam arbitražo teismui. Arbitražo, kaip ir teismo, sprendimas šalims turi res judicata galią. Todėl būtų teisinga arbitražo teismą Konstitucijos 106 str. prasme prilyginti teismui ir suteikti teisę kreiptis tiesiogiai į Konstitucinį Teismą.
Šešta, po referendumo Konstitucijos 106 str. buvo papildytas nuostata, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl, pavyzdžiui, įstatymų atitikimo Konstitucijai, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisines gynybos priemones. Pagal šią nuostatą šalis, mananti kad arbitražo teismas išsprendė bylą pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą, galėtų pats kreiptis į Konstitucinį Teismą per 4 mėnesius nuo arbitražo sprendimo priėmimo arba Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, jei arbitražo sprendimas buvo apskųstas. Šioje šviesoje yra neteisinga ir neekonomiška neleisti arbitražo teismui tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, o pačiai šaliai leisti, bet tik po to, kai bus priimtas galutinis sprendimas jos ginče.
Apibendrinant, konstitucinė justicija Lietuvoje galėtų sekti užsienio šalių pavyzdžiu ir pripažinti arbitražo teismų teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto ar aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Albertas Šekštelo yra advokatų profesinės bendrijos „Motieka & Audzevičius“ vyriausiasis teisininkas
