Institucijos

„Maxima“ savikontrolės sistema nesuveikė

Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viešai paskelbė informaciją, kad „Maxima“ informaciją apie galimą produktų mikrobiologinę taršą, t. y. pirmąjį iš trijų laboratorinių tyrimų protokolą, gavo praėjusios savaitės pradžioje, tačiau savikontrolės priemonių ėmėsi ir atsakingai institucijai privalomą informaciją pateikė tik po kelių dienų, kai įtariamos žaliavos tinkamumo terminai jau buvo pasibaigę. VMVT taip pat nurodė, kad buvo nustatyta, kad įmonėje taikoma produktų atsekamumo sistema neužtikrina galimybės susieti konkrečias žaliavos partijas su produkcijos partijomis. VMVT nurodo, kad laboratorinių tyrimų rezultatai turėtų paaiškėti savaitės pabaigoje.

Kaip tokioje situacijoje privalėjo elgtis prekybos tinklas?

Maisto įstatymas aiškiai įtvirtina pardavėjo pareigą, sužinojus, kad maistas gali būti nesaugus, nedelsdami nutraukti jų pateikimą į rinką, informuoti vartotojus, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojų sveikatai pašalinti.

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įtvirtinta: jeigu pardavėjas „mano arba turi pagrindo manyti“, jog maisto produktas neatitinka maisto saugos reikalavimų, jis tuoj pat pradeda to maisto pašalinimo iš rinkos procedūras ir apie tai praneša kompetentingoms institucijoms. Jeigu galimai nesaugus maistas galėjo pasiekti vartotoją, pardavėjas privalo informuoti vartotojus apie produkto pašalinimo priežastį, o prireikus atsiimti iš vartotojų jiems jau pateiktus produktus, jei kitų priemonių nepakanka aukštam sveikatos apsaugos lygiui užtikrinti.

Kaip šiuo atveju pasielgė „Maxima“:

  • Pirmiausia, sužinojusi apie galimai nesaugius maisto produktus „Maxima“ savikontrolės priemonių, tikėtina, ėmėsi pavėluotai, nes apie tai informavo VMVT tik po kelių dienų;
  • Apie galimai nesaugius maisto produktus buvo paskelbta spaudoje, „Maxima“ tinklapyje nėra skelbiama informacijos vartotojams apie galimai nesaugius maisto produktus;
  • VMVT nustatė, kad „Maxima“ taikoma produktų atsekamumo sistema neužtikrina galimybės susieti konkrečias žaliavos partijas su produkcijos partijomis.

„Manoma, kad vartotojų teisių pažeidimo nereikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, ar vartotojų sveikata realiai nukentėjo dėl galimai nesaugių maisto produktų, vartotojų teisių pažeidimas turėtų būti konstatuotas net ir tuomet, jeigu prekybos tinklas netinkamai reagavo sužinojęs apie galimai nesaugių maisto produktų patiekimą į rinką, laiku nepateikė privalomos informacijos apie galimai nesaugius maisto produktus ir (ar) neužtikrino maisto atsekamumo reikalavimų“.

Kaip elgtis vartotojams?

Kaip tokiu atveju galėtų elgtis vartotojai? Manoma, kad konkrečiu atveju galimai nesaugius maisto produktus įsigiję vartotojai turi teisę kreiptis į pardavėją ir pareikalauti grąžinti už galimai nesaugų maisto produktą sumokėtą kainą, taip pat reikalauti atlyginti neturtinę žalą dėl galimai parduotų nesaugių maisto produktų.

Parengė advokatų kontoros „Cobalt” vyresnysis teisininkas Giedrius Abromavičius

Raktažodžiai
Close
Close