Teismai

LAT: teismo sudėties tapatumas tuo atveju, kai pagrįstai remiamasi prejudicine ankstesnio teismo sprendimo galia, nesuponuoja pagrindo konstatuoti teisėjo šališkumo

Vasario pirmąją savaitę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priėmė kelias įdomias civilinio proceso teisės atžvilgiu nutartis.

Pirmojoje nutartyje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, aiškinimo ir taikymo. LAT, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-313/2018 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad šioje byloje nėra galimas teisingas reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo klausimo išsprendimas, todėl, atsižvelgdamas į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendė, jog nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis spręsta dėl ieškinio reikalavimų atsakovui, bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LAT teisėjų kolegija šių metų vasario 6 d. nutartyje pasisakė, kad toks formalus motyvavimas nėra pakankamas taikant CPK 327 1 dalies 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad, kasaciniam teismui CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo pateiktus pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį privalomus išaiškinimus, pats turi atlikti bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą. Kartu tokioje nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai paprastai apibrėžia bylos nagrinėjimo iš naujo ribas. Teisėjų kolegija išaiškino, kad tokia taisyklė nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas jokiais atvejais neturi teisės, nustatęs CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Praktikoje gali susiklostyti situacija, kad, apeliacinės instancijos teisme aiškinantis naujas bylai reikšmingas aplinkybes ar iš naujo vertinant bylos medžiagą, gali paaiškėti aplinkybės, kurios buvo dar nežinomos ar į kurias neatsižvelgta proceso kasaciniame teisme metu, sudarančios CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte aptartą pagrindą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau tai turi būti atliekama pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pasiūlė šalims pateikti įrodymus, gavo iš šalių rašytinius paaiškinimus, tačiau sprendė, jog šios aplinkybės šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka metu nėra pakankamai sukonkretintos ir atskleistos. Todėl teismas padarė išvadą, kad dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų ištyrimo būtinybės byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nusprendė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. LAT teisėjų kolegija nusprendė, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas bylos esmės neatskleidimą, nemotyvavo, kodėl kasacinio teismo nurodytų aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėta, kad pats apeliacinės instancijos teismas byloje rinko naujus įrodymus, kuriuos tik beliko įvertinti. Teismas nenurodė, kokias naujas aplinkybes reikia aiškintis, kiek tai susiję su LAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 nurodytų privalomųjų nurodymų ir išaiškinimų vykdymu, o vien ta aplinkybė, kad šalys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pakankamai nesukonkretino savo pozicijų, sudaro pagrindą atitinkamai įvertinti šias aplinkybes (kaip įrodytas arba neįrodytas), o ne naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Antrojoje nutartyje buvo sprendžiama, ar tai, kad teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ir priėmęs sprendimą išimtinai kaip prejudiciniu rėmėsi sprendimu civilinėje byloje, kurį pats priėmė, yra teismo nešališkumo pažeidimas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad prejudiciniai faktai, kaip ir res judicata galią turintys sprendimai, negali būti ginčijami, peržiūrimi, nepriklausomai nuo to, ar keičiasi teismo sudėtis. Teismo sudėties tapatumas tuo atveju, kai pagrįstai remiamasi prejudicine ankstesnio teismo sprendimo galia, nesuponuoja pagrindo konstatuoti teismo (teisėjo) šališkumo, išankstinės nuomonės (nusistatymo). Vis dėlto teisėjų kolegija konstatavo, kad šios bylos atveju atsakovo abejonių, jog teismas (teisėjas), išsamiai susipažinęs su bylos Nr. 2-936-656/2017 duomenimis ir juos vertinęs, analizavęs informaciją, reikšmingą tai bylai išspręsti, stokojo nešališkumo nagrinėdamas šią bylą, objektyvų pagrįstumą įrodo šią bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys. Iš šio sprendimo matyti, kad realaus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagal šios bylos duomenis nustatymo nebuvo. Pagrindą spręsti, kad teismas pakankamai netyrė ir nevertino šios bylos duomenų, teikia tai, kad teismo išvados dėl partnerystės santykių ir šalių nesąžiningumo konstatavimo daugiausia grindžiamos pateikiant nuorodas į kitą, to paties teismo (teisėjo) nagrinėtą bylą, į kurios nagrinėjimo ribas šiai bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės neįėjo, o ne atliekant savarankišką byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą.

 

 

Back to top button