Teismai

Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (2015 m. birželio 25 d. redakcija) (toliau – Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims („Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“), konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija su 2018 m. gegužės 31 d. pakeitimu) ir 5 straipsnis (2018 m. gegužės 31 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas buvo pakeistas ir papildytas Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. priimtais Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymais, kuriais nauja redakcija išdėstyti minėti įstatymo 3 ir 5 straipsniai. Jų atitiktis Konstitucijai pagal priėmimo tvarką nebuvo tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje. Taigi, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, nurodyti Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai liks galioti, tačiau Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas gali būti nenuoseklus ir su spragomis.

Atsižvelgiant į tai, kad prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintame Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme (su vėlesniais 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. pakeitimais ir papildymu) nustatyto teisinio reguliavimo spragoms, neapibrėžtumui pašalinti ir vidinei darnai užtikrinti reikalingas tam tikras laikas, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2020 m. liepos 1 d.

Pareiškėja Seimo narių grupė Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką ginčijo remdamasi, be kita ko, tuo, kad šis įstatymas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, nenurodant šios tvarkos taikymą pagrindžiančių motyvų.

Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad Seimo pareiga laikytis Konstitucijoje, įstatymuose ar Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos proceso stadijų ir įstatymų priėmimo taisyklių nėra savitikslė, ja siekiama užtikrinti, kad, be kita ko, būtų laikomasi iš Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančių įstatymų leidybos proceso skaidrumo ir viešumo, taip pat įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimų. Taikant įstatymų ir kitų Seimo aktų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrą yra itin ribotos galimybės užtikrinti, kad būtų laikomasi minėtų įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimų. Todėl pagal Konstituciją įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka gali būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog tai, kad minėtame Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarime Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik minėtais išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, savaime negali būti pagrindas ginčyti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo priimtų, taikant svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrą, įstatymų ir kitų Seimo aktų atitiktį Konstitucijai vien dėl to, kad ši procedūra taikyta ne išskirtiniu konstituciškai pagrįstu atveju. Tačiau šioje konstitucinės justicijos byloje nagrinėtas prašymas Konstituciniame Teisme gautas anksčiau nei buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimas, todėl nebuvo pagrindo netirti Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo atitikties Konstitucijai pagal priėmimo tvarką.

Vertindamas Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš šiai konstitucinės justicijos bylai aktualių su Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priėmimu susijusių faktinių aplinkybių matyti, jog šis įstatymo projektas buvo priimtas Seimo Pirmininkės siūlymu taikant ypatingos skubos svarstymo tvarką, nenurodant šios tvarkos taikymą pagrindžiančių motyvų, taigi, be kita ko, nesant tokios grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai. Nesant ypatingos skubos tvarkos taikymą pagrindžiančių motyvų, nesilaikyta konstitucinio reikalavimo įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrą taikyti tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, taigi ir iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančių įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimų.

Pareiškėja ginčijo, be kita ko, Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 4 straipsnio atitiktį Konstitucijai. Konstatavęs, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas šioje byloje netyrė, ar to paties įstatymo 4 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas taip pat vertino Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio (su 2018 m. gegužės 31 d. pakeitimu), 5 straipsnio (2018 m. gegužės 31 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalims, kuriose įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė ir valstybės įsipareigojimas reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Spręsdamas, ar ginčytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalims, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnio 1, 3 dalis, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, bendrąjį teisės principą bona fides (sąžiningumo principas), atsižvelgdamas į tam tikros ūkinės veiklos specifiką, įvertinęs atitinkamos ūkio srities būklę ir reikšmę Lietuvos ūkiui ir siekdamas užtikrinti ūkio subjektų interesų pusiausvyrą, užkirsti kelią jų nesąžiningam ūkinės veiklos vykdymui, piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi rinkoje, įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį ūkinės veiklos atitinkamoje srityje, be kita ko, pieno sektoriuje, teisinį reguliavimą, kuriuo būtų nustatyti specialūs toje ūkio srityje veikiantiems ūkio subjektams taikomi apribojimai, tarp jų ir imperatyvios nuostatos, draudžiančios konkrečius jose apibrėžtus nesąžiningus veiksmus šių ūkio subjektų sutartinių santykių srityje, taip pat numatyta tokių nuostatų laikymosi kontrolė ir atsakomybė už jų pažeidimus. Tai darydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio proporcingumo principo, nepaneigti esminių Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintų ūkinės veiklos laisvės nuostatų, be kita ko, sutarčių sudarymo laisvės.

Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas bendrasis principas, kad ūkio subjektų nesąžiningi veiksmai perkant ir parduodant žalią pieną yra draudžiami, nurodyti konkretūs draudžiami nesąžiningi veiksmai, susiję su vienašališku žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimu ir pakeitimu, žalio pieno pirkimo kaina, pirkimo ir pardavimo kiekiu ir pareiga pirkti nustatytąja tvarka įvertintos sudėties ir kokybės žalią pieną. Šios nuostatos laikytinos imperatyviomis teisės normomis, kurių sutarties šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti. Šio įstatymo 5 straipsnyje yra nustatyta žalio pieno pirkėjo pareiga pagrįsti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos žalio pieno pirkimo kainos mažinimą daugiau negu 3 procentiniais punktais ir pateikti šį pagrindimą viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai, taip pat nustatyta tokio mažinimo pagrįstumo vertinimo tvarka ir įtvirtintas draudimas mažinti žalio pieno pirkimo kainą, jeigu nustatoma, kad toks mažinimas nepagrįstas.

Šioje byloje svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su Lietuvos ūkio pieno sektoriaus būkle, be kita ko, žalio pieno pardavėjų (gamintojų) padėtimi. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos pieno sektorius yra ypač reikšmingas šalies ūkiui, žalio pieno gamyba ir pardavimu Lietuvoje užsiima nemaža (reikšminga) dalis ūkio subjektų, tačiau Lietuvos pieno ūkio struktūra yra nepalanki žalio pieno pardavėjams (gamintojams), be kita ko, tuo aspektu, kad daugumos žalio pieno pardavėjų (gamintojų) galios derėtis dėl žalio pieno supirkimo kainos, kitų sąlygų, palyginti su pieno perdirbėjais, kitais jo pirkėjais, buvo ir yra menkos.

Vadinasi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytomis imperatyviomis teisės normomis žalio pieno pirkimo ir pardavimo santykiai yra reguliuojami atsižvelgiant į Lietuvos pieno sektoriaus struktūrinius ypatumus bei jo reikšmę šalies ūkiui ir siekiant teisėtų ir visuomenei svarbių tikslų – užtikrinti žalio pieno pardavėjų (gamintojų) ir pirkėjų teisėtų interesų pusiausvyrą ginant silpnesnės sutarties šalies, žalio pieno pardavėjų, teises ir teisėtus interesus, taip pat visuomenės interesą išlaikyti tvarų Lietuvos pieno ūkį, taigi siekiant ne atskirų asmenų, o bendros tautos gerovės.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šiomis nuostatomis nėra užkertamas kelias žalio pieno pardavėjams, pirkėjams, perdirbėjams laisva valia tiek sudaryti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis, tiek jas pakeisti ir nutraukti, taip pat susitarti dėl kitų konkrečių toms imperatyvioms teisės normoms neprieštaraujančių sutarties sąlygų. Minėtomis nuostatomis žalio pieno pardavėjams ir pirkėjams nedraudžiama nei susitarti dėl skirtingos žalio pieno pirkimo kainos, taikytinos pagal objektyvų kriterijų (parduodamo pieno kiekį) skirtingoms grupėms priskirtiems žalio pieno pardavėjams ir pagal šį kriterijų tai pačiai grupei priklausantiems žalio pieno pardavėjams, atsižvelgiant į žalio pieno pristatymo būdą, patiekto pieno sudėtį ir kokybę, nei sumažinti žalio pieno pirkimo kainą, jeigu tam yra objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus šioje konstitucinės justicijos byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad tokiu ūkinės veiklos teisiniu reguliavimu yra paneigiama viena esminių Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintų ūkinės veiklos laisvės nuostatų – sutarčių sudarymo laisvė, kad ūkio subjektų (žalio pieno pardavėjų, pirkėjų ir perdirbėjų) teisės ir laisvės yra varžomos akivaizdžiai labiau, negu reikia minėtiems tikslams pasiekti, t. y. kad minėtu teisiniu reguliavimu nustatytas nesąžiningų veiksmų draudimas, kaip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo priemonė, yra neproporcingas.

Tai konstatavęs, remdamasis tais pačiais argumentais, Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalims neprieštarauja ir Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 5 straipsnis.

Šioje byloje buvo gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. lapkričio 13 d. prejudicinis sprendimas, kuriame išaiškinta, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip įtvirtintosios ginčyto Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktuose ir 5 straipsnyje, jeigu tos nuostatos yra tinkamos nustatytam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

 

LR Konstitucinio Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close