Universitetai

Sprendžiant baudžiamosios ir civilinės teisės atribojimo problemą, būtina vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais

Vasario 3 dieną VU Teisės fakultete vyko tradicinis „Teisės mokslo pavasario“ renginys, kurio metu savo įžvalgomis tema „Baudžiamosios ir civilinės teisės takoskyros beieškant“ dalinosi Lietuvos ir užsienio baudžiamosios teisės specialistai. Pagrindiniu renginio partneriu šiemet tapusios advokatų kontora Sorainen ir partneriai partneris, Ginčų sprendimo ir rizikos valdymo komandos vadovas Lietuvoje Kęstutis Švirinas neabejojo temos aktualumu ir teigė, jog išties įdomūs praktiniai klausimai atsiranda tuomet, kai reikia spręsti baudžiamosios ir civilinės teisės atribojimo problemą.

Pirmojoje konferencijos dalyje Konstitucinio Teismo teisėjas, VU Teisės fakulteto docentas dr. Gintaras Goda aptarė galimybę baudžiamojo proceso metu pažeistas teises ginti civilinės teisės priemonėmis, svečias iš Jungtinės Karalystės, Londono advokatų kontoros Peters & Peters partneris advokatas Nickas Vamosas pristatė Jungtinės Karalystės perspektyvą tiriant sukčiavimo nusikalstamas veikas, be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Mykolo Romerio teisės mokyklos, Baudžiamosios teisės ir proceso instituto Teisės fakulteto profesorius dr. Olegas Fedosiukas pasidalino įžvalgomis apie tai kaip teisėjui spręsti neišsprendžiamą civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo problemą.

Docentas dr. Gintaras Goda atkreipė dėmesį į konferencijos pavadinimą ir nurodė, jog baudžiamosios bei civilinės teisės procesinių ir materialinių teisių atribojimas skiriasi. Taip pat akcentavo, jog tais atvejais, kai neišnagrinėtas civilinis ieškinys iš baudžiamosios bylos pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinė reikšmė yra ribota. Londono advokatų kontoros Peters & Peters partneris advokatas Nickas Vamosas nurodė, jog remiantis Jungtinės Karalystės teise, kiekvienu atveju nuo sukčiavimo nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti, kuriame procese baudžiamajame ar civiliniame sieks žalos atlyginimo. Baudžiamasis ir civilinis procesas yra visiškai atskiri procesai ir nei vienas iš jų nėra prioritetinis. Atsižvelgiant į tai, kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, kuris procesas įrodymų standarto, tyrimo kontrolės, greičio, turimų duomenų atskleidimu, kaštų, baudos ir sprendimo įsigaliojimo aspektais yra palankesnis asmeniui siekiančiam žalos atlyginimo.

Profesorius Olegas Fedosiukas savo pranešimą pradėjo akcentuodamas, jog nemaža dalis nusikalstamų veikų yra padaromos civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir tai yra neišvengiama, kadangi civilinės teisės terminologija yra panaudota ir kuriant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Profesoriaus nuomone, atribojant baudžiamuosius ir civilinius teisinius santykius problema yra dvejopa, tai – neaiški riba tarp šių teisės šakų ir daug vietos interpretacijai, „<…> pats baudžiamojo įstatymo nelogiškumas, neišbaigtumas, neinformatyvumas daro tą atribojimą problematišką, taigi teisės taikytojams – teisėjams tenka našta šią problemą spręsti“. Atsižvelgiant į tai, kad nėra taisyklių kaip tą daryti, o tam tikri atribojimo kriterijai nėra absoliutūs, profesoriaus Olego Fedosiuko teigimu, reikia remtis bendrojo pobūdžio baudžiamosios ir civilinės teisės principais, kurie be kita ko, atskleidžia šių teisės šakų skirtumus.

Antrojoje renginio dalyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Mykolo Romerio teisės mokyklos, Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorė dr. Rima Ažubalytė pasidalino aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika juridinio asmens civilinės atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos kontekste, advokatas, Sorainen Rizikos valdymo, įmonių nusikaltimų tyrimo ir gynybos komandos vadovas Lietuvoje Darius Raulušaitis skaitė pranešimą tema „Tarp perteklinio baudžiamojo persekiojimo ir pareigos tirti nusikalstamas veikas“, naujausias skaitmeninių technologijų galimybes ir jų įtaką įrodomosios informacijos kokybei ir patikimumui pristatė Lietuvos teismo ekspertizės centro atstovai kartu su VU teisės fakulteto docente, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja dr. Gabriele Juodkaite-Granskiene.

Profesorė Rima Ažubalytė dalindamasi aktualia teismų praktika dėl juridinio asmens kaip civilinio ieškovo (atstovo) dalyvavimo baudžiamajame procese akcentavo, jog toks proceso dalyvis turi teisę skųsti išteisinamąjį teismo nuosprendį, tačiau neturi teisės prašyti keisti kaltinimo. Be to, pažymėjo, kad itin svarbu, jog baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisakymo galimybe būtų naudojamasi tinkamai, tai yra, tokiu būdu, kuris neužkirstų kelio vėliau civilinį ieškinį pateikti civilinio proceso tvarka. Profesorė pabrėžė ir tai, jog šiuo metu civilinės atsakomybės sąlygos, jų turinys baudžiamajame ir civiliniame procesuose yra suprantamas nevienodai.

Advokatas Darius Raulušaitis, vertindamas aktualią užregistruotų nusikalstamų veikų – sukčiavimų, turto pasisavinimų ir iššvaistymų statistiką nurodė, jog dar prieš penkerius metus tokių nusikalstamų veikų buvo užregistruota dvigubai daugiau ir teigė išvadą, jog „<…> baudžiamoji atsakomybė tampa ne kraštutinė, o užribinė priemonė“. Darius Raulušaitis dalindamasis praktiniais pavyzdžiais išskyrė keturis problemius aspektus sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmimo procese, tai 1) manymas, jog jeigu šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai, ikiteisminis tyrimas neturi būti pradedamas; 2) atsisakymas suprasti, jog neretai civilinių teisinių santykių sudarymas yra priedanga nusikalstamiems ketinimams paslėpti; 3) teorinės ir realios galimybės gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo neatskyrimas; 4) nesugebėjimas teisingai atriboti ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir teisminio nagrinėjimo stadijų.

Docentė dr. Gabrielė Juodkaite-Granskienė kartu su Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriumi dr. Giedriumi Mozūraičiu bei vaizdų teismo ekspertu Kęstučiu Graželiu pristatė naujausią Lietuvos teismo ekspertizės centre sukurtą ir aprobuotą metodą, paremtą naujausiomis technologinėmis galimybėmis – 3D modeliavimą ir vizualizaciją. Anot pranešėjų, šių metodų panaudojimas padės išvengti problemų, susijusių su neišsamiomis apžiūromis (pavyzdžiui, įvykio vietos apžiūra), matmenų dviprasmiškumu eismo įvykio protokoluose, taigi užtikrins svarbios įrodomosios informacijos kokybę ir leis didinti ekspertinių išvadų kategoriškumą. Konferencijos dalyviams netgi buvo suteikta proga virtualios realybės akinių pagalba apžiūrėti iš anksto nuskenuotą ir sumodeliuotą įvykio vietą (gaisravietę).

Trečiojoje renginio dalyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, VU Teisės fakulteto profesorius Armanas Abramavičius skaitė pranešimą apie nusikalstamų veikų verslo tvarkai ir civilinių deliktų atribojimą. Renginio svečias iš Estijos, advokatas Sorainen Rizikos valdymo, įmonių nusikaltimų tyrimo ir gynybos komandos Estijoje vadovas Normanas Aasas pristatė nukentėjusiojo galimybes kreipiantis dėl žalos atlyginimo Estijos baudžiamajame procese. Neturtinės žalos atlyginimo materialinius ir procesinius aspektus baudžiamojoje teisėje aptarė Vilniaus apygardos teismo teisėjas, VU Teisės fakulteto lektorius dr. Paulius Veršekys. VU Teisės fakulteto lektorius, advokatų kontoros Juozapavičius, Valiukas ir partneriai advokatas dr. Audrius Juozapavičius pristatė specialiojo liudytojo statusą baudžiamajame procese.

Profesorius Armanas Abramavičius kritiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų neišsamumo, dviprasmiškumo atžvilgiu, įvardijo kaip skatinančią baudžiamosios teisės vystymąsi pasitelkiant ne tik gramatinį teisės aiškinimą. Siekdamas išskirti nusikalstamų veikų verslo tvarkai atribojimo nuo civilinių deliktų kriterijus, profesorius akcentavo poreikį baudžiamosios teisės normas taikyti logiškai, atkreipiant dėmesį į subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: kaltę, motyvą, tikslą. „Teisėjui aiškinant teisės normas neišsprendžiamų problemų nėra. Tačiau, kiekvienu atveju svarbu priimti teisingą, motyvuotą sprendimą.“, teigė profesorius Armanas Abramavičius.

Advokatas Normanas Aasas nurodė, jog nukentėjusysis Estijos baudžiamajame procese taip pat turi galimybę rinktis kurio proceso – baudžiamojo ar civilinio pagalba sieks žalos atlyginimo. Nepaisant to, Normano Aaso teigimu, akivaizdu, jog civilinio ieškinio nagrinėjimas baudžiamajame procese turi pranašumų prieš tokio ieškinio nagrinėjimą civilinio proceso tvarka: nėra žyminio mokesčio, duomenis ieškiniui pagrįsti renka ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos, nukentėjusiajam tenka mažesnės teisinės išlaidos.

Dr. Paulius Veršekys savo pranešime, be kita ko, pažymėjo, kad neturtinės žalos kriterijus baudžiamajame procese yra svarbus dviem aspektais: procesiniu (pareiškiant ir nagrinėjant civilinį ieškinį) bei materialiniu (kvalifikuojant nusikalstamas veikas, skiriant bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones). Anot jo, neturtinės žalos vertinimas būtent ir suartina baudžiamąją ir civilinę teises, nustatinėjant neturtinės žalos dydžius pasireiškia plati teisėjo diskrecija, taigi akcentuotina ne baudžiamosios ir civilinės teisės šakų takoskyra, tačiau jų sąveika.

Dr. Audrius Juozapavičius pristatydamas specialaus liudytojo statusą kaip tarpinį tarp liudytojo ir įtariamojo, nurodė, jog iš esmės specialiojo liudytojo statusas atitinka faktinę įtariamojo sampratą. „Specialaus liudytojo statusas yra artimas įtariamojo statusui, nes yra pagrindo įtarti, kad toks asmuo padarė nusikalstamą veiką (pradinis įtarimas) ir tokiam asmeniui priklauso įtariamajam būdingos teisės.“ Taigi, dr. Audriaus Juozapavičiaus teigimu, baudžiamajame procese užtenka tiesiogiai įtvirtintų liudytojo ir įtariamojo procesinių statusų.

Konferenciją apibendrinęs VU Teisės fakulteto profesorius dr. Jonas Prapiestis nedvejojo, jog ne viename konferencijos metu pristatytame pranešime buvo pakankamai daug svarbių, reikšmingų, pastebėjimų, apibendrinimų ir dar kartą pažymėjo, kad kiekvienoje situacijoje, taip pat ir sprendžiant baudžiamosios ir civilinės teisės atribojimo problemą, būtina vadovautis protingumo bei teisingumo kriterijais. O tai reiškia, kad itin svarbus vaidmuo atribojant baudžiamuosius ir civilinius teisinius santykius tenka teismams, taikantiems ir interpretuojantiems baudžiamosios bei civilinės teisės normas, ypač Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Prieš konferencijos pabaigą, apie šiandieninę baudžiamąją teisėkūrą ir jurisprudenciją, kalbėjo VU Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros vedėjas, profesorius habil. dr. Gintaras Švedas. Profesorius pripažino, kad kartais visa baudžiamosios teisės specialistų kritika susitelkia į baudžiamąjį įstatymą ir šiuo tikslu palygino 2012 – 2016 m. bei 2016 – 2020 m. Seimo darbą. Remdamasis statistiniais duomenimis, prof. Gintaras Švedas nurodė, jog 2012 – 2016 m. Seimas priėmė 26 baudžiamuosius įstatymus, o 2016 – 2020 m. Seimas – 18. 2012 – 2016 m. Seimas 7 iš 26 baudžiamųjų įstatymų grindė Europos Sąjungos reikalavimais, o 2016 – 2020 m. Seimas – 4. Visgi labiausiai neigiamo pobūdžio aspektu teisėkūroje profesorius įvardino itin nesistemišką požiūrį. Įstatymų, kuriuos sudarė vienas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio pakeitimas 2012 – 2016 m. Seimas priėmė 11 (iš 26), 2016 – 2020 m. Seimas 7 (iš 18). Anot prof. Gintaro Švedo tai rodo, jog problema neretu atveju yra sprendžiama ad hoc. Profesoriaus pranešime akcentuotas ir poreikis taisyti mažiausiai 30 aspektų, susijusių su baudžiamojo proceso įstatymu siekiant sėkmingai įgyvendinti 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje bei ekonomiškumo principo paisymo baudžiamojo justicijoje poreikis. Teisminės jurisprudencijos kontekste, prof. Gintaras Švedas, be kita ko, pažymėjo, jog taikant turto konfiskavimą (ypač transporto priemonės konfiskavimo atvejais), neretai buvo nukrypstama nuo konfiskavimo esmės ir tais atvejais, kai konfiskavimas turėjo būti taikomas, buvo teigiama, kad visgi tai yra teisėjo diskrecija. Uždarydamas konferenciją, profesorius Gintaras Švedas dėkojo pranešėjams už įdomius ir naudingus pranešimus bei akcentavo visų valdžių: teisėkūros, teisminės ir vykdomosios bendradarbiavimo būtinumą siekiant užtikrinti darnią baudžiamąją justiciją.

Tekstą parengė VU TF Baudžiamosios justicijos katedros doktorantė Ugnė Markevičiūtė

Raktažodžiai
Close
Close