Komentarai

G. Kubiliūnaitė. Nauja restruktūrizavimo tvarka: patrauklesnės sąlygos kreditoriaus ir skolininko dialogui

Nuo šių metų įsigalioja naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ), sujungsiantis ankstesnius bankroto ir restruktūrizavimo tvarką apibrėžusius įstatymus. Pagal naująjį teisės aktą, įmonės galės lanksčiau įgyvendinti restruktūrizavimui reikalingus pokyčius. Viena svarbiausių jo naujovių – sudaryta galimybė juos įgyvendinti net  įmonėms, kurioms yra iškeltos bankroto bylos.

Įvertinus nuo šių metų pradžios įsigaliojusio teisės akto visumą matyti, kad jis palengvina ir išplečia restruktūrizavimo taikymą – nuo šiol restruktūrizavimą bus galima inicijuoti ir po bankroto bylos iškėlimo. Kita vertus, norint įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą, JANĮ kelia naują reikalavimą – bendrovė turi būti gyvybinga.

Pokyčiai sprendimų priėmime ir nauji finansavimo keliai

JANĮ siekiama paskatinti verslo ir kreditorių dialogą. Iki šiol inicijuoti restruktūrizavimo procesai baigdavosi nesėkme dažniausiai dėl to, kad kreditorius ir skolininkas nesiekė užmegzti dialogo, bendradarbiauti ir ieškoti galimybių daryti abipuses nuolaidas. Vien tai, kad skolininkui iškelta restruktūrizavimo byla, kreditoriui iškart asocijavosi su skolininko siekiu restruktūrizavimo pagalba pasiruoši bankroto procesui. Dėl to, vertinant teismų praktiką, kreditoriai arba išvis nerodydavo iniciatyvos restruktūrizavimo procese, arba reikšdavo nepritarimą dėl svarbiausių klausimų restruktūrizavimo procese.

Tuo tarpu JANĮ numato naujoves, kurios, įstatymų leidėjo nuomone, turėtų padėti lengviau užmegzti skolininko ir kreditoriaus dialogą.

Viena iš naujovių yra ta, kad restruktūrizavimo procesą dabar galės inicijuoti ir kreditorius. Dar iki kreipiantis į teismą, įmonė ir restruktūrizavimo siekiantis kreditorius turės siekti sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Tik nepavykus jo pasiekti, bus galima kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šia nauja tvarka siekiama inicijuoti derybas ir ieškoti galimybių daryti abipuses nuolaidas.

Be to, kreditorių susirinkime dėl pritarimo planui balsuos tik jo paveikiami kreditoriai – visa tai vyks atskirose grupėse, o sprendimai bus priimami paprasta balsų dauguma. Planas bus laikomas patvirtintu tik jei kiekvienoje grupėje jam pritars plano paveikiami kreditoriai, kurių teismo patvirtinta reikalavimų vertė sudarys bent pusę visos reikalavimų vertės. Plano nepaveikiami kreditoriai balsavime nedalyvaus.

Didelio dėmesio susilaukė ir JANĮ naujovė, numatanti tarpinio bei naujo finansavimo skolininkui galimybę. Bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė galės gauti papildomą finansavimą, o naujų kreditorių reikalavimai bankroto procese bus finansuojami prioriteto tvarka. Be to, naujas ir tarpinis finansavimas negalės būti pripažintas negaliojančiu ar niekiniu kaip žalingas kreditoriams.

Jei įmonės išlikimui ar veiklos tęstinumui nedelsiant reikės papildomų lėšų ar jomis bus norima pakelti įmonės vertę, šiam tarpiniam finansavimui nereikės teismo pritarimo. Taip pat tarpiniam finansavimui bus priskiriamos iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo suteiktos lėšos, skirtos išsaugoti ar padidinti įmonės vertę. O naujas finansavimas apibrėš lėšas, reikalingas paties plano įgyvendinimui. Jas bus būtina numatyti restruktūrizavimo plane ir gauti teismo pritarimą.

Galiausiai, JANĮ numato lankstesnį santykį tarp bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų. Viena vertus, restruktūrizavimui nebebus privalomas administratoriaus. Kita vertus, jau pradėjus bankroto procedūras, bus galima grįžti prie įmonės restruktūrizavimo. Šia galimybe bus galima pasinaudoti nustačius, kad pastarasis procesas kreditoriams bus naudingesnis, nei bankrotas. Tiesa, tokia įmonė privalės toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ir turėti nemokumo administratorių.

Skatins kreditorių ir skolininkų bendradarbiavimą

Pastaroji naujovė yra vienas svarbiausių naujojo įstatymo atnešamų pokyčių. Tai reiškia, kad net bankrutuojantis verslas turės galimybę reabilituotis ir atnaujinti veiklą. Kita vertus, dėl jos kur kas didesnė atsakomybė krenta ant nemokumo administratoriaus pečių: jis turės atidžiai sekti bankrutuojančios įmonės būklę, įvertinti jos pajėgumą atnaujinti veiklą ir apie tai informuoti kreditorių susirinkimą.

Siekiant abipusės naudos, įmonė ir jos kreditoriai bus skatinami megzti dialogą. Naujasis įstatymas numato, kad kreditoriai galės lengviau suteikti papildomą finansavimą restruktūrizuojamai bendrovei, atsisakyti dalies skolos ar atidėti mokėjimo terminus. Tai leis pasiekti abipusę naudą – bus išsaugota ūkinę veiklą vykdanti įmonė, o kreditoriai galės tikėtis atgauti bent dalį skolos.

Žinoma, kad šis planas sėkmingai veiktų, būtinas abipusis geranoriškumas. Šiuos iššūkius įveikti padės verslo vertinimas ilgalaikėje perspektyvoje, sąžiningos verslo kultūros plėtojimas ir stabilios teisinės aplinkos užtikrinimas. Tokiomis sąlygomis, JANĮ padidins verslininkų ir kreditorių pasitikėjimą ir leis išvengti šalies ekonominę raidą lėtinančių bankrotų.

Nerimą kelianti „plano paveikiamo kreditoriaus“ sąvoka

Paviršutiniškai skaitant įstatymą, gali susidaryti įspūdis, jog naujasis reguliavimas užtikrins visų kreditorių lygiateisiškumą restruktūrizavimo procese. Remiantis ankstesniu įstatymu, sprendimus priimdavo stambiausias kreditorius, o kiti į šį procesą dėl per mažos reikalavimo teisės turėjo galimybę įsitraukti  tik iš dalies. Vis dėlto neaiškumų kelia naujajame įstatyme atsirandanti „plano paveikiamo kreditoriaus“ sąvoka.

Pagal įstatymą, juo laikomas kreditorius, suteikiantis paramą įmonės finansiniams sunkumams įveikti. Vadinasi, jos nesuteikęs ankstesnis kreditorius apskritai bus suspenduotas restruktūrizavimo procese. Tai sudaro galimybę piktnaudžiavimui ir nesąžiningiems veiksmams, kadangi spręsti dėl esminių klausimų galės tik tam tikra kreditorių grupė. Jie galės vienašališkai priimti sprendimus, o bankroto atveju jų skolos bus padengiamos pirmiausia. Tuo atveju, jei nei vienas iš kreditorių nesuteiktų paramos, dėl plano tvirtinimo spręstų tik teismas, taigi, kreditoriai apskritai neturėtų teisės reikšti savo pozicijos. Tikėtina, kad dėl šios JANĮ sąvokos gali kilti problemų, kurios bus sprendžiamos teismų praktikos pagalba.

Naująjį įstatymą galima vertinti teigiamai. Juo stengiamasi sumažinti „blogiausio scenarijaus“ – įmonės bankroto – tikimybę, o kreditoriams ir įmonėms  lengviau užmegzti dialogą. Numatytos paskatos, tokios kaip galimybė išsaugoti veikiantį verslą ar atgauti dalį skolos, ne tik didina pasitikėjimą, bet ir teigiamai veikia šalies ūkį. Vis dėlto nauja restruktūrizavimo plano patvirtinimo tvarka gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti kreditoriaus statusu, o nemokumo administratoriui padidės atsakomybės našta, kadangi šis privalės atidžiau stebėti restruktūrizuojamos įmonės veiklą.

Greta Kubiliūnaitė yra teisės firmos „Sorainen“ teisininkė

Raktažodžiai
Close
Close