LVAT nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo muitų byloje

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2020 m. sausio 29 d. nutartimi nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą administracinėje byloje, kurioje, be kita ko, buvo keliamas klausimas, ar į taikant sandorio vertės metodą apskaičiuotą prekių muitinę vertę reikia įtraukti šių prekių pardavėjo (gamintojo) patirtas prekių vežimo iki jų įvežimo į Europos Sąjungos muitų teritoriją vietos (Lietuvos pasienio).

Pagal ginčo prekių pirkimo sutartis pardavėjas (gamintojas) buvo įsipareigojęs prekes nugabenti iki minėtos vietos (Lietuvos pasienio). Byloje taip pat nebuvo jokių duomenų, kad pardavėjas (gamintojas) būtų įsipareigojęs ginčo prekes iki jų įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos nugabenti nemokamai, t. y., kad sulygta pardavimo kaina neapėmė vežimo išlaidų. Tačiau nustatyta, kad faktiškai pardavėjo (gamintojo) patirtos prekių gabenimo iki minėtos vietos išlaidos viršijo pirkėjo faktiškai sumokėtą kainą.

Kita vertus dėl to, kad ginčo prekės (techninė sieros rūgštis) buvo šalutinis pardavėjo (gamintojo) gamybos procese susidarantis produktas, kurio jis neturėjo galimybės saugoti ir perdirbti, o utilizavimas būtų lėmęs ypač dideles sąnaudas, pardavėjui (gamintojui) buvo ekonomiškai naudinga (vertinga) šias prekes parduoti už pirkimo–pardavimo sutartyje sulygtą kainą, net jei ši kaina nepadengė visų jo patirtų minėtų vežimo išlaidų.

Šiomis aplinkybėmis LVAT teisėjų kolegija nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą klausimu, ar Tarybos reglamentas (EEB), nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, bei Sąjungos muitinės kodeksas turi būti aiškinami taip, kad sandorio (muitinės) vertė turi būti patikslinta į ją įtraukiant visas gamintojo (pardavėjo) faktiškai patirtas prekių vežimo iki jų įvežimo į Sąjungos (Bendrijos) muitų teritoriją vietos išlaidas, kai, nagrinėjamos administracinės bylos atveju, pagal prekių tiekimo sąlygas pareiga padengti šias išlaidas teko gamintojui ir šios vežimo išlaidos viršijo sulygtą ir pirkėjo faktiškai sumokėtą kainą, tačiau pirkėjo sumokėta kaina atitiko realią prekių vertę, net jei ši kaina nebuvo pakankama padengti visas gamintojo patirtas vežimo išlaidas.