Institucijos

2019-ųjų teismų praktikos viešųjų pirkimų bylose apžvalga

Vienas prejudicinis sprendimas gautas ir vienas – ateityje

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą iš ESTT grįžusioje vadinamojoje Irgita vidaus sandorių byloje ir tą pačią dieną nusprendė kitoje byloje kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Todėl laukia aktualūs išaiškinimai dėl: (1) finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimo turinio ir jo taikymo, kai reikalaujama metinės apyvartos atitinkamų paslaugų srityje, (2) konfidencialios informacijos apsaugos ir gynybos veiksmingumo principo pusiausvyros, (3) galimai melagingos informacijos pateikimo ir teismo diskrecijos tai vertinti. (civ.b. Nr. e3K-3-384-916/2019)

Teisė verstis atitinkama veikla – ne tik kvalifikacijos reikalavimas

Atitiktis neišviešintam ir iš specialiųjų teisės aktų kylančiam reikalavimui dėl teisės verstis atitinkama veikla gali būti įgyta ir po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (VPĮ 35 str. 2 d. 3 p.). Ji vertinama prieš sudarant pirkimo sutartį ir tiekėjui turi būti leidžiama ištaisyti nustatytus trūkumus. Pavyzdžiui, pasitelkti neišviešintą subrangovą, remtis paties tiekėjo jau po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos įgyta teise. (civ.b. Nr. e3K-3-469-469-2019)

Rizikos dėl papildomų darbų paskirstymas

Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai teikia tikslią darbų kainą bei negali numatyti galimų papildomų darbų ar išlaidų – tai jiems neturėtų būti priskirta rizika dėl jų atsiradimo ir susiję padariniai. Kai pirkimo objekto ar sutarties vykdymo specifika lemia neišvengiamą riziką ir jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų – tuomet susiję padariniai yra priskiriami būtent tiekėjui. (civ.b. Nr. e3K-3-364-469/2019)

Iš sutarties vykdymo – atgal į pirkimo procedūras

Šalys gali būti grąžintos į pirkimo procedūras, net jeigu sutartis sudaryta ir jau pradėta vykdyti. Tuomet nustačius įvykdytos sutarties dalį sudaroma nauja sutartis, kuri esant poreikiui gali būti koreguojama pagal pasikeitusią situaciją. (civ.b. Nr. e3K-3-17-690/2019)

Pasiūlymo siaurąja prasme trūkumai

Galimybė patikslinti, paaiškinti, papildyti pasiūlymą siaurąja prasme yra taikoma tik išimtiniais atvejais ir esant paprastai nustatomiems bei objektyviai ištaisomiems redakcinio pobūdžio trūkumams. Kitais atvejais tiekėjo pateikti pataisymai / paaiškinimai laikomi esminiais ir nepriimtinais keitimais, o tokį pasiūlymą pateikęs tiekėjas – šalinimas iš pirkimo procedūrų. (civ.b. Nr. e3K-3-217-969/2019, Nr. e3K-3-314-469-2019)

Kada yra konkretaus prekės, produkto ar proceso nurodymas?

Teismas sprendė, kad bendrieji techniniai reikalavimai naudoti konkrečią kelio dangos konstrukciją, kuri yra plačiai paplitusi ir dažnai taikoma Lietuvoje, nereiškia konkretaus tiekėjo, konkretaus modelio ar konkretaus proceso pagal VPĮ 37 str. 5 d. Todėl perkančioji organizacija neturi pareigos nurodyti „arba lygiavertis“ ir leisti tiekėjams siūlyti bei vertinti lygiavertes kelio dangos konstrukcijas. (civ.b. Nr. e3K-3-328-248/2019)

Reikalaujama tiekėjų atidumo

Reikalavimai tiekėjui / pasiūlymui gali būti formuluojami bet kuriame iš pirkimo dokumentų. Todėl teikiant pasiūlymą tiekėjai turi išsamiai ir atidžiai išanalizuoti visus pirkimo dokumentus, įskaitant ir visus priedus – net ir tuos, kurie gali atrodyti labiau reikšmingi sutarties vykdymo stadijoje. Jeigu patys reikalavimai yra aiškūs ir tikslūs, tiekėjas netenka teisės gintis aplinkybe, kad reikalavimai yra tarytum užslėpti kitame dokumente nei pirkimo sąlygos. (civ.b. Nr. e3K-3-211-969/2019)

Itin detalūs techninės specifikacijos reikalavimai – atsargiai

Itin detalūs techninės specifikacijos reikalavimai pirkimo objektui yra daugiau išimtis iš bendrosios taisyklės. Vertinant yra atsižvelgiama į šiuos aspektus: (1) konkretaus techninės specifikacijos reikalavimo teisėtumą, (2) kelių bendrai taikomų techninės specifikacijos reikalavimų visumą, (3) neproporcingą techninės specifikacijos reikalavimų išsamumą (detalumą), kuriuo privilegijuojamas vienas tiekėjas. (civ.b. Nr. e3K-3-32-378/2019)

Vidaus sandoriai – rebusas išspręstas

Teismas išaiškino, koks yra santykis tarp viešųjų pirkimų ir konkurencijos teisės reguliavimo vertinant vidaus sandorio teisėtumą. Visi vidaus sandorių reikalavimai turi būti nustatyti viename teisės akte – VPĮ, kuris turi pirmenybę prieš kitus teisės aktus. Tai reiškia, kad galima sudaryti vidaus sandorį, jeigu jis tenkina VPĮ nustatytus vidaus sandorio reikalavimus (t.y. sudaromas tarp perkančiųjų organizacijų, atitinka kontrolės ir pajamų šaltinio reikalavimus). Toks vidaus sandoris bendruoju atveju yra teisėtas. Nebent jis sudarytas pažeidžiant kitus konkrečius teisės aktus dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo, o ne dėl bendro vidaus sandorių instituto taikymo. (civ.b. Nr. e3K-3-494-469/2019)

Griežtas tiekėjų suinteresuotumo vertinimas

Teismas toliau formuoja griežtą praktiką dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo vertinimo. Ginčijant pirkimo sąlygas neužtenka vien tik abstraktaus pagrindo, kad jos pažeidžia viešųjų pirkimų principus, diskriminuoja tiekėjus, neužtikrina sąžiningos konkurencijos. Tiekėjas turi pareigą įrodyti kaip konkrečiai yra pažeidžiamos jo teisės ir jo teisėti interesai, pvz., kad jis negali dalyvauti pirkime arba toks dalyvavimas yra gerokai apsunkintas. Tuo tarpu neįrodytas suinteresuotumas yra pagrindas nutraukti bylą nenagrinėjant iš jos iš esmės. (civ.b. Nr. e3K-3-296-378-2019, Nr. e3K-3-328-248/2019)

Teismų praktikos apžvalgą parengė advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai viešųjų pirkimų komandos nariai – partnerė Laura Ziferman ir teisininkė Giedrė Banytė.

Raktažodžiai
Close
Close