R. Jokubauskas. Ar Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas taikomas teismams vykdant teisingumą?
Priėmus Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) kyla klausimų, kam ir kokia apimtimi jis taikomas. Teisininkų tarpe pasitaiko abejonių, ar BDAR nustatytas asmens duomenų apsaugos reglamentavimas taikomas teismų veikloje vykdant teisingumą. Atsakymas į tokį klausimą yra aiškus – ne, netaikomas. Kodėl?
Pirma, BDAR preambulės 20 punktas, nors ir pripažįsta jo taikymo galimybę teismams, aiškiai ir nedviprasmiškai nustato teisminių institucijų nepriklausomumo užtikrinimą vykdant jų teismines užduotis (angl. performance of its judicial tasks, pranc. l’accomplissement de ses missions judiciaires), įskaitant jų sprendimų priėmimo nepriklausomumą. Teisminių funkcijų terminas BDAR nėra apibrėžtas, tačiau jis turėtų būti siejamas su teisingumo vykdymu, t. y. bylų nagrinėjimu. Šio teisės akto netaikymą teismams vykdant teisingumą rodo ir BDAR 9 straipsnio 2 dalies f punktas, 23 straipsnio 1 dalies f punktas, 37 straipsnio 1 dalies a punktas. Atitinkamai, priežiūros institucijų kompetencijai nepriklauso asmens duomenų tvarkymas teismams vykdant jų teismines funkcijas (BDAR 55 straipsnio 3 dalis). BDAR nėra iš viso jokios užuominos į tai, kad jis taikomas teismams atliekant teismines funkcijas.
Antra, BDAR netaikymas teismams vykdant teisingumą aptartas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato Michal Bobek straipsnyje (Michal Bobek, Epologue: Past and Looming Challenges to Open Justice, Open Justice – The Role of Courts in a Democratic Society (2019), p. 277-301). Straipsnyje pripažįstama, kad BDAR nėra taikomas teismams atliekant teismines funkcijas, o bet koks duomenų tvarkymas teisme yra ex lege (pagal įstatymą) teisėtas ir leistinas.
Trečia, teismo procese surinkta informacija yra naudojama teisingumo vykdymui (bylos nagrinėjimui), t. y. įstatyme nustatytų funkcijų vykdymui. Teismų sistema yra nepriklausoma ir teismas, nagrinėdamas bylas nepriklauso nuo kitų valdžios institucijų, privačių asmenų ir teismus aptarnaujančių institucijų. Kišimasis į teismo atliekamas teismines funkcijas (bylų nagrinėjimą), pavyzdžiui, duodant nurodymus teismams kaip tvarkyti bylos medžiagą, pažeistų tiek tarptautinius (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), tiek nacionalinius (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnis) teismų nepriklausomumo standartus. Be to, pačioje Europos Sąjungos teisėje aiškiai pripažįstamas teismų nepriklausomumas (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis), todėl BDAR taikymas turi būti siejamas ir su pagrindinių Europos Sąjungos teisių apsauga.
Ketvirta, fundamentalus teisminio proceso elementas yra bylos nagrinėjimo viešumas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017). Todėl visas teisminis procesas yra pagrįstas viešumo principu ir tik esant išimtiniam poreikiui, teismas turi teisę nuo jo nukrypti. Be to, įstatyme yra numatyti specialūs privataus asmens gyvenimo apsaugos reikalavimai tiriant specifinius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 220 straipsnis).
Apibendrinant galima teigti, kad BDAR nėra taikomas teismams vykdant teisingumą. Priešingas BDAR aiškinimas pažeistų šį reglamentą ir teismų nepriklausomumo principą.
Remigijus Jokubauskas yra Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus konsultantas ir Mykolo Romerio teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doktorantas
