LAT: faktas, kad statybos rangos sutartyje susitarta dėl fiksuotos pinigų sumos mokėjimo kiekvieną mėnesį už vieno mėnesio darbą, atliktą vykdant sutartį, pats savaime neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir pačių statybos rangos teisinių santykių prigimčiai

Ieškovas savo ieškinio reikalavimams pagrįsti, be kitų faktinių aplinkybių, nurodė, kad bylos šalys pasirašė rangos sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo, be kita ko, nustatytais terminais atlikti ventiliacijos sistemų įrengimo darbus, o atsakovė – atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, mokėdama jam 3000 Eur už vieno mėnesio darbą. Ieškovas argumentavo, kad jis įvykdė savo įsipareigojimus – tinkamai atliko sutartus darbus, tačiau atsakovė nesumokėjo jam visos sutartos darbų kainos. Atsakovė savo ruožtu atsikirto, o kartu ir savo priešieškinio reikalavimams pagrįsti nurodė, jog ieškovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų – sutartyse nustatytais terminais neatliko darbų, o atsakovė dėl šios priežasties, trečiajam asmeniui nutraukus statybos darbų rangos sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovės, patyrė nuostolius. Bylą nagrinėję teismai skirtingai teisiškai kvalifikavo pirmiau nurodytas faktines aplinkybes (ginčo materialųjį teisinį santykį): pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp bylos šalių pagal pirmiau įvardytas sutartis susiformavo mišrūs materialieji teisiniai santykiai, turintys statybos rangos ir darbo teisiniams santykiams būdingų bruožų; apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad tarp šalių susiformavo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo tinkamumo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šio klausimo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, patys statybos rangos sutarties ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių apibrėžimai rodo, kad šiems teisiniams santykiams būdingi tam tikri panašumai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Be to, CK 6.724 straipsnio prasme pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams, o šis aspektas taip pat patvirtina, kad aptariami materialieji teisiniai santykiai yra savaip panašūs (giminingi). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų panašumų, (statybos) ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais. Rangos ir paslaugų sutartys būtent ir atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su sutarčių turiniu, sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pačiose sutartyse nėra tiksliai apibrėžtas sutartų atlikti darbų rezultatas – šiose sutartyse nurodyta, jog ieškovas, kaip rangovas, įsipareigoja atlikti ventiliacijos sistemų montavimo darbus, sutarčių grafoje „Sutarties objekto pavadinimas ir atliekami darbai“ užfiksuotas platesnis ieškovo atliktinų darbų sąrašas (be ventiliacijos sistemų montavimo darbų, pertvarų ortakių siūlių hermetizavimo, izoliacijos įrengimo darbai), tačiau nė vienos sutarties tekste nėra apibrėžti sutartų atlikti darbų tikslus kiekis ir apimtis, kurie leistų identifikuoti konkretų darbų rezultatą. Kita vertus, tokių duomenų tarp sutarčių nuostatų nebuvimas savaime nereiškia, kad bylos šalys apskritai nesusitarė dėl konkretaus darbų rezultato, ir kartu, priešingai negu sprendė apeliacinės instancijos teismas, neturi visa lemiančios įtakos ginčo materialiajam teisiniam santykiui kvalifikuoti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nors sutarčių teksto kontekste ir nėra aiški tiksli ieškovo prisiimtų įsipareigojimų apimtis, tokių įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobūdį yra akivaizdžiai orientuotas į konkretaus, aiškiai apčiuopiamo rezultato pasiekimą, t. y. materialaus objekto – ventiliacijos sistemų – sukūrimą, tokį rezultatą galima atskirti nuo paties proceso, skirto jam pasiekti, t. y. nuo ieškovo atliktų veiksmų, jis turi savarankišką vertę ir kartu gali būti savarankiškai perduotas asmeniui, suformulavusiam užduotį šiam rezultatui pasiekti. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais ir ankstesne  kasacinio teismo praktika, nurodė, jog ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka statybos rangos teisinius santykius, ir kartu darė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, ką pagrįstai savo kasaciniame skunde akcentuoja ir atsakovė, netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp bylos šalių susiformavo mišrūs materialieji teisiniai santykiai, turintys statybos rangos ir darbo teisiniams santykiams būdingų bruožų. Teismo išvada dėl darbo teisinių santykių elemento egzistavimo ginčo materialiojo teisinio santykio kontekste paremta tuo argumentu, kad mokėjimas už ieškovo atliktus darbus yra siejamas su darbo funkcijų vykdymu atitinkamu laikotarpiu, o ne su konkrečiu darbų rezultatu. LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu taip pat netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį.

CK 6.653 straipsnio, priskirtino toms teisės normoms, kurios reglamentuoja bendrąsias rangos sutarties nuostatas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Pažymėta, kad ir tarp specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos teisinius santykius, yra teisės normos, reguliuojančios klausimą dėl darbų kainos, t. y. CK 6.687 straipsnis, kita vertus, šio straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtinta tik abstrakti nuostata, bendriausia prasme reglamentuojanti pačią užsakovo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus, o antroji straipsnio dalis suteikia šalims galimybę susitarti dėl kainos mokėjimo būdų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos teisinius santykius, nėra tokių teisės normų, kurios įtvirtintų specialiąsias atsiskaitymo už atliktus darbus taisykles, todėl klausimas dėl darbų kainos spręstinas taikant pirmiau įvardytas bendrąsias nuostatas (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).  CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios statybos rangos sutarties sampratą, patvirtina, kad užsakovo pareiga sumokėti darbų kainą yra būtinasis statybos rangos teisinių santykių elementas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, viena vertus, darbų kainos klausimas, remiantis CK 6.653 straipsnio 1 dalimi, bendriausia prasme turi būti aptartas šalims pasirašant statybos rangos sutartį. Ši teisės norma suteikia šalims galimybę dvejopai sureguliuoti aptariamą klausimą – sutartyje nurodyti konkrečią darbų kainą arba apibrėžti jos apskaičiavimo būdą ir kriterijus. Kita vertus, sisteminis visų nuostatų, sudarančių CK 6.653 straipsnio 1 dalį, aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad šios teisės normos yra dispozityviosios teisės normos, o dispozityvumas reiškia, kad šalys turi teisę veikti ir sureguliuoti tarpusavio santykius kitaip, negu yra įtvirtinęs įstatymų leidėjas (tiek, kiek šalių pasirinkimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms) (CK 6.156 straipsnio 4–5 dalys, 6.157 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, statybos rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra, o šios nuožiūros teisė yra plati – ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos.

Bylos šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovui 3000 Eur už vieno mėnesio darbą. Toks susitarimas dėl mokėjimo už atliktas darbo funkcijas iš tikrųjų yra įprastai būdingas darbo teisiniams santykiams, tačiau tai nereiškia, kad statybos rangos sutarties šalys, besinaudodamos pirmiau aptarta nuožiūra, neturi teisės taip apibrėžti darbų kainą, mokamą už atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad statybos rangos sutarties šalių susitarimas dėl fiksuotos pinigų sumos mokėjimo kiekvieną mėnesį už vieno mėnesio darbą, atliktą vykdant sutartį, pats savaime prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir pačių statybos rangos teisinių santykių prigimčiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks susitarimas dėl darbų kainos yra galimas, galioja ir saisto jį sudariusias šalis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, kitaip negu sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tarp bylos šalių susiformavo statybos rangos teisiniai santykiai, vadinasi, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo yra teisiškai pagrįsti.