LAT apie darbdavio ir profesinės sąjungos informavimo ir konsultavimosi procedūrų atlikimą, derinant sprendimų priėmimą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija sausio 13 d. priėmė nutartį dėl kolektyvinių darbo teisinių santykių šalių – darbdavio ir profesinės sąjungos – informavimo ir konsultavimosi procedūrų atlikimo derinant sprendimų priėmimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė (darbuotojų profesinė sąjunga) teigė, kad atsakovei pažeidus įstatymo pareigą tinkamai informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais atsiras šios neigiamos pasekmės: 1) pareigybės bus panaikintos be pagrindo; 2) padalinių naikinimas ir jungimas nėra iki galo tinkamai išanalizuoti neįsitikinus, kad bus pašalintos net ir menkiausios rizikos; 4) likusių darbuotojų neproporcingas darbo krūvio padidėjimas ir netolygus funkcijų paskirstymas turės neigiamos įtakos darbuotojų sveikatai ir darbo rezultatų kokybei; 5) dėl diskriminacijos darbuotojų atlygio tvarkos apraše tarp darbuotojų kils įtampa, nepasitenkinimas atlygiu, kris motyvacija. Teismai ieškinį atmetė. LAT teisėjų kolegija su teismų sprendimais sutiko.
Kasacinis teismas pasisakė, kad vertinant darbdavės priimtų sprendimų teisėtumą dėl jų priėmimo procedūrų (ne)tinkamo atlikimo, teismui svarbu nustatyti, ar darbdavė laikėsi, be kita ko, jam tenkančių pagal teisės aktus informavimo ir konsultavimo pareigų, jei darbuotojų atstovai teigia, kad darbdavė neįgyvendino ar nesilaikė tokių pareigų. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą (DK 204 straipsnio 2 dalis). Darbo tarybų reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kito termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo tarybos nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai (DK 204 straipsnio 4 dalis). Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis. Darbdavys turi pateikti visą reikšmingą informaciją. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu (DK 205 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Kaip darbdaviai vykdo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.
Nagrinėjamoje byloje aktualus darbdavės priimtų sprendimų dėl bendrovės struktūros ir darbuotojų atlygio tvarkos teisėtumo vertinimas ta prasme, ar priimdama šiuos sprendimus darbdavė tinkamai informavo darbuotojų profesinę sąjungą ir su ja konsultavosi. Nurodytu DK darbdavio informavimo ir konsultavimosi su darbo taryba (profesine sąjunga) teisiniu reglamentavimu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje nuostatos. Direktyvos preambulės 7, 8 paragrafuose skelbiama, kad būtina pagerinti dialogą ir skatinti abipusį pasitikėjimą įmonėse, siekiant sumažinti rizikos tikimybę, darbo organizavimą padaryti lankstesnį ir sudaryti sąlygas darbuotojams mokytis įmonėje užtikrinant saugumą, supažindinti darbuotojus su prisitaikymo poreikiais, didinti darbuotojų galimybes imtis priemonių ir veiklos, kurios pagerintų jų gebėjimą įsidarbinti, skatinti darbuotojų dalyvavimą įmonės veikloje ir kuriant jos ateitį bei didinti jos konkurencingumą. Ypač būtina skatinti ir gerinti darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi apie įmonės padėtį ir galimą užimtumo įmonėje augimą, kai, darbdavio vertinimu, užimtumui įmonėje kyla grėsmė, suplanuoti galimas iš anksto numatytas priemones, ypač kalbant apie darbuotojų profesinį mokymą ir įgūdžių lavinimą, siekiant atitolinti neigiamus reiškinius arba jų pasekmes ir padidinti darbuotojų, kuriems tie reiškiniai gali turėti įtakos, gebėjimą įsidarbinti ir prisitaikyti.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama profesinės sąjungos teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama, o konsultavimasis reiškia teisę būti išklausytai. Tai viena kukliausių sprendimo priėmimo proceso dalyvavimo formų, nes niekada nesukuria darbdaviui pareigos atsižvelgti į pateiktas pastabas, tačiau darbdavys turi sutikti su tuo, kad konsultacijos yra profesinės sąjungos proga daryti įtaką priimant sprendimą. Tai sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą. Šia procedūra, atsižvelgiant į jos tikslus, siekiama taip pat ir sumažinti priimamo sprendimo klaidų tikimybę, ir išvengti nepasitenkinimo skundų pateikimo (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 Cerafogli ir Poloni 23 ir 24 punktai). Taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 Ipso prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas).
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad atsakovė apie numatomą priimti sprendimą dėl struktūros pertvarkymo teikė informaciją profesinei sąjungai: pateikė profesinei sąjungai medžiagą apie planuojamą bendrovės struktūrą, pareigybių sąrašus ir padalinius bei kvietimą pradėti konsultacijas, pateikė profesinei sąjungai išsamų ir argumentuotą atsakymą į profesinės sąjungos raštą, papildomai pateikė padalinių nuostatų projektus. Darbdavė atsiuntė profesinei sąjungai raštą ,,Dėl AB ,,Amber Grid“ organizacinės struktūros pertvarkymų ir atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų derinimo“, pasiūlė susitikti diskusijai, pateikti siūlymus. Dėl atsakovės patvirtinto darbuotojų atlygio tvarkos aprašo, esančio bendrovės patvirtintos atlygio politikos dalimi, teismai nustatė, kad bendrovė pateikė profesinei sąjungai parengtą atlygio tvarkos aprašą ir kvietė pradėti konsultacijas. Įvyko darbdavės ir profesinės sąjungos susitikimas dėl bendrovės darbuotojų atlygio tvarkos aprašo, profesinė sąjunga pritarė kai kuriems darbdavės paaiškinimams ir komentarams, todėl susitikimo metu kai kurie atlygio tvarkos punktai buvo suderinti, bet ne visi. 2018 m. rugpjūčio 10 d. bendrovėje pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, jos 14 punkte nurodyta, kad darbo apmokėjimo sistema įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, bendrovės atlygio politikoje ir atlygio apraše. Taisyklių, susijusių su atlygiu, dalis įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, o kita dalis – atlygio tvarkos apraše.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad reikiamos pakankamos informacijos perdavimas darbuotojų atstovams, kad šie galėtų susipažinti ir išnagrinėti klausimo dalyką, ir nuomonių pasikeitimas, dialogas ir netgi tam tikra dalimi atsižvelgimas į kitos iš socialinių partnerių (darbdavio ir darbuotojų tarybos ar profesinės sąjungos) pasiūlymus, pageidavimus, reikalavimus rodo informavimo ir konsultavimosi procedūrų atlikimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad darbdavė nei iš anksto, nei po nuomonių apsikeitimo būtų ignoravusi ar tiesiog atmetusi profesinės sąjungos poziciją, priešingai, tam tikrų profesinės sąjungos pasiūlymų dalinis priėmimas rodo darbdavės įsiklausymą į profesinės sąjungos atstovaujamų darbuotojų interesus. Ieškovė turėjo galimybes daryti įtaką darbdavės numatomiems priimti sprendimams. Profesinė sąjunga neteigė, kad darbdavės priimti sprendimai jai buvo siurpriziniai. Pakankama informacija apie numatomus priimti sprendimus jai buvo pateikta, vyko diskusijos ir derybos. Faktiniai abiejų šalių veiksmai, jų seka, netrumpa derybų trukmė neleidžia daryti išvados, kad šalys derybose būtų turėjusios išankstinių ketinimų nesiekti susitarimo sudarymo. Susitarimo nesudarymas, darbuotojų atstovų nesutikimas su numatomais darbdavio sprendimais savaime nereiškia informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymo.
