Teismai

LAT: įgyvendinant valstybės nuosavybės teisę į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, bet reikia atsižvelgti ir į tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisę

Byloje (Nr. e3K-3-114-403/2020) nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, nes dėl su ieškove (gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro krantas“) sudarytos žemės nuomos sutarties ji neturi galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į gatvę, kaip vietinės reikšmės kelią. Taip pat nustatyta, kad ieškovė yra užtvėrusi šią gatvę, kuri eina per jos nuomojamą teritoriją, dėl to kiti gyventojai, išskyrus bendrijos narius, negali gatve naudotis susisiekimo tikslais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą. Kasacinis teismas priminė, kad valstybės santykiai su kitais savininkais grindžiami lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie reiškia, kad šiuose santykiuose turi būti užtikrinta teisinga visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra.

Pasak teisėjų kolegijos, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimali nauda visuomenei, reikia atsižvelgti ir į tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisę. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų nesilaikoma efektyvumo principo, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei ir turi būti veikiama visuomenės interesais.

Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad ieškovė, užtverdama per savo nuomojamą teritoriją einančią gatvės dalį, sudarė galimybę tik savo nariams naudotis šia gatve, paneigdama kitų visuomenės narių teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais. Šiais veiksmais ieškovė pažeidė teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą naudotis ne aukciono būdu išnuomotu valstybinės žemės sklypu užtikrinant teisingą visuomenės interesų ir nuomininko teisių pusiausvyrą ir tokiais aktyviais veiksmais sudarė pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies, kuri būtina siekiant užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams naudotis gatve susisiekimo tikslais.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nutraukimo sąlygų, atkreipė dėmesį į vieną iš įstatymo normų – CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kaip nurodė teisėjų kolegija, vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje situacijoje nutarė apeliacinės instancijos teismo sprendimą naikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Šis sprendimas buvo priimtas dėl kelių svarbių bylą nagrinėjusių teismų nenustatytų faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant, ar buvo pagrindas nutraukti viso valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, t. y. ir tą valstybinės žemės nuomos sutarties dalį, kuria buvo išnuomota kita sklypo dalis nei ta, kuri, kaip nurodyta pirmiau, reikalinga siekiant užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams naudotis gatve susisiekimo tikslais.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close