Teismai

ESTT: teismas, kuriame vykdoma Europos mokėjimo įsakymo procedūra, gali prašyti kreditoriaus pateikti papildomos informacijos apie vartojimo sutarties sąlygas

ES Teisingumo Teismas (ESTT) sujungtose bylose dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo vartojiimo bylose gruodžio 19 d. pasisakė, kad „teismas“, kaip jis suprantamas pagal Europos mokėjimo įsakymo reglamentą, kuriame vykdoma Europos mokėjimo įsakymo procedūra, gali prašyti kreditoriaus pateikti papildomos informacijos apie sutarties sąlygas, nurodytas grindžiant nagrinėjamą skolinį reikalavimą prieš vartotoją, tam, kad galėtų ex officio įvertinti, ar šios sąlygos yra nesąžiningos, ir atitinkamai – draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose pripažįstami nepriimtinais šiuo tikslu pateikti papildomi dokumentai.

ESTT pasisakė, kad, pirma, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1896/2006 1 straipsnio,šio reglamento tikslas yra supaprastinti ir pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą ir sumažinti jo išlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą. Antra, reikia nustatyti, ar, vykstant tokiai Europos mokėjimo įsakymo procedūrai, teismui, į kurį kreiptasi su prašymu išduoti minėtą įsakymą, taikomi Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas ir siejamose su ES pagrindinių teisių Chartijos 38 straipsniu, numatyti reikalavimai.

Direktyvoje 93/13 numatyta apsaugos sistema grindžiama prielaida, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei verslininko tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl turimos informacijos, taigi jis priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui. Be to, Chartijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos politika užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį.

Pažymėta, kad, kiek tai susiję su nacionalinėmis mokėjimo įsakymo procedūromis, Teisingumo Teismas nusprendęs, kad pagal Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 dalį draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias leidžiama išduoti mokėjimo įsakymą, kai teismas, kuriam pateiktas prašymas išduoti mokėjimo įsakymą, neturi įgaliojimų vertinti galimą šios sutarties sąlygų nesąžiningumą, nes teisės pareikšti prieštaravimą dėl tokio įsakymo įgyvendinimo tvarka neleidžia užtikrinti pagal šią direktyvą vartotojui suteikiamų teisių apsaugos (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Profi Credit Polska, C‑176/17, EU:C:2018:711, 71 punktą ir 2018 m. lapkričio 28 d. Nutarties PKO Bank Polski, C‑632/17, EU:C:2018:963, 49 punktą).

Nors Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnio 2 dalyje išsamiai reglamentuotos sąlygos, kurias turi atitikti prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą, vis dėlto prašymą teikiantis asmuo taip pat turi naudoti šio reglamento I priede nurodytą A standartinę formą tam, kad pateiktų tokį prašymą dėl mokėjimo įsakymo pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalį. Iš, pirma, A standartinės formos 10 skilties matyti, kad prašymą teikiantis asmuo turi galimybę nurodyti ir apibūdinti turimus įrodymus, įskaitant rašytinus; antra, iš 11 skilties matyti, kad aiškiai pirmesnėse šios formos skiltyse reikalaujama informacija gali būti papildyta, todėl šis reglamentas leidžia pateikti papildomą informaciją apie grindžiant skolinį reikalavimą nurodytas sąlygas, be kita ko, išdėstant visą sutartį ar pateikiant jos kopiją. Be to, Reglamento Nr. 1896/2006 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, į kurį kreiptasi su minėtu prašymu, turi teisę prašyti kreditoriaus papildyti informaciją, pateiktą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnį, arba pašalinti jos trūkumus; tam jis naudoja šio reglamento II priede pateiktą B standartinę formą.

Šiuo remiantis darytina išvada, kad teismas, į kurį kreiptasi, pagal Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį turi turėti galimybę prašyti kreditoriaus pateikti papildomos informacijos apie sąlygas, kurias nurodė grįsdamas skolinį reikalavimą, pavyzdžiui, išdėstyti visą sutartį ar pateikti jos kopiją, kad įvertintų, ar tos sąlygos yra nesąžiningos, kaip to reikalaujama pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį.

Back to top button