Teismai

LAT: CK ir DNSBĮ nuostatos, būdamos privatinės ir dispozityvios, nevaržo savininkų bendrijos narių teisės susitarti ir įgyvendinti valios išreiškimo savininkų kompetencijai priskirtais klausimais kitais būdais nei nustatyta įstatyme

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu daugiabučio namo savininkų bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo  balsavimo raštu bendrijos susirinkime paskelbtais klausimais priimtus sprendimus. Ieškovas savo reikalavimą grindė tokiomis aplinkybėmis, kad 2017 m. birželio 29 d. vyko pakartotinis bendrijos narių visuotinis surinkimas, jame dalyvavo 16 bendrijos narių iš 41, o 9 pateikė svarstytinais klausimais savo nuomonę raštu, tačiau ginčytini nutarimai turėjo būti priimti ne bendrijos, o butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime, kuriame iš 91 namo butų ir kitų patalpų savininkų turėjo dalyvauti 1/4, t. y. 23. Be to, buvo netinkamai organizuotas nutarimų priėmimo ir balsavimo raštu procesas: nebuvo viešai paskelbti nutarimų projektai, nebuvo leidžiama susirinkime pasisakyti, suklastotas susirinkimo protokolas nurodant ne tą pirmininkaujantį asmenį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių byllų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad, nepaisant netikslaus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir bendrijos narių susirinkimų kompetencijos ribas ir jų organizavimo tvarką, taikymo ir aiškinimo, apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Kasacinis teismas pasisakė, kad savininkų susirinkimai, kai jie vyksta kaip į savininkų bendriją susitelkusių bendrijos narių susirinkimai ar kaip daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, yra įforminami susirinkimo protokolais. Ar buvo vykdytas bendrijos narių ar namo savininkų susirinkimas, iškilus ginčui sprendžiama pagal susirinkimo šaukimo ir organizavimo dokumentuose esančius duomenis (protokolus, pranešimus, registracijos lapus ir kt.). Jeigu juose nurodoma, kad organizuojamas bendrijos narių susirinkimas, tai toks susirinkimas ir jame priimti sprendimai vertinami kaip bendrijos narių, o ne namo savininkų susirinkimas. Jeigu, pažeisdamas įstatymo nustatytą kompetenciją, bendrijos narių susirinkimas išnagrinėja namo savininkų susirinkimo kompetencijos klausimą, tai vien klausimo išsprendimas nesudaro pagrindo bendrijos narių susirinkimą ir jo sprendimą vertinti kaip namo savininkų susirinkimą ir kaip jo sprendimą. Toks sprendimas vertinamas kaip bendrijos narių susirinkimas ir kaip bendrijos priimtas sprendimas neatitinkančiu jo kompetencijos klausimu. Jis gali būti teismo panaikintas savininko ieškiniu kaip pažeidžiantis jo teises, jeigu savininkas nebuvo įtrauktas į klausimo svarstymą, o priimant sprendimą buvo nuspręsta dėl jo kaip savininko teisių ir pareigų (pavyzdžiui, sukurti bendros nuosavybės objektą, jį valdyti, naudoti ar disponuoti juo). Jeigu klausimas turėjo būti sprendžiamas visų savininkų susirinkime, organizuotame ir įvykdytame pagal teisės aktų reikalavimus, tai kiekvienas savininkas turėjo būti informuotas apie susirinkimą, dienotvarkę, jis turėjo turėti galimybę susipažinti su sprendimams priimti naudojama informacija. Tuo atveju, kai ne visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra bendrijos nariai, o susirinkimas, kuriame sprendžiamas visų namo savininkų susirinkimo kompetencijai priskirtas klausimas, buvo organizuojamas tik kaip bendrijos narių susirinkimas, tai reiškia, kad ne visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo užtikrintos minėtos teisės ir atitinkamai nėra pagrindo bendrijos narių susirinkimo kvorumui ir sprendimų priėmimo teisėtumui nustatyti pritaikyti visų savininkų susirinkimui taikomas kvorumo ar balsų skaičiavimo taisykles.

Teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad, bendrijos narių susirinkime priėmus sprendimą dėl klausimo, kuris priklausė savininkų susirinkimo kompetencijai, pakankamas sprendimui balsų skaičius turėjo būti skaičiuojamas kaip savininkų balsų, o ne kaip bendrijos narių balsų skaičius. Bendrijos narių susirinkimo priimto sprendimo teisėtumo klausimas vertinamas pagal paduotų susirinkime bendrijos narių balsų skaičių, nors klausimas ir priklausė savininkų susirinkimo kompetencijai, jeigu susirinkimas yra bendrijos narių, o ne visų savininkų. Toks sprendimas gali būti pripažįstamas neteisėtu ir panaikintas kaip pažeidžiantis savininkų teises, bet ne dėl savininkų balsų trūkumo. Net ir surinkus pakankamai bendrijos narių balsų, toks bendrijos susirinkimo sprendimas gali būti vertinamas kaip neteisėtas dėl bendrijos narių susirinkimo kompetencijos pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju ginčijami klausimai buvo sprendžiami bendrijos, o ne visuotiniame savininkų susirinkime, todėl, vertinant priimtų sprendimų teisėtumą, yra pagrindas pasisakyti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas CK 4.85 straipsnis klausimus, priskirtus namo bendrosios nuosavybės savininkų kompetencijai, išsprendžiant daugiabučio namo savininkų bendrijos sprendimu. Tokie klausimai kaip bendrijos veiklos ataskaitos tvirtinimas, finansinių ataskaitų rinkinio pristatymas, revizoriaus ataskaitos vertinimas, valdybos narių ir darbuotojų atlyginimo svarstymas, administravimo įmokų svarstymas, bendrijos dokumentų pateikimo tvarkos ir tarifų svarstymas, mokesčių advokato paslaugoms bendrijai pirkti svarstymas paprastai yra susiję su bendrijos veiklos aspektais ir nėra susiję su bendrosios nuosavybės objektų sukūrimu, valdymu, naudojimu ar disponavimu jais. Todėl sprendžiant dėl sprendimų teisėtumo ir atitinkamų ieškovo reikalavimų pagrįstumo CK 4.85 straipsnio 1 dalis neturėjo būti taikoma ir atitinkamai nebuvo pažeista.

CK 4.85 straipsnio 7 dalis nustato, kad savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet savininkams raštu pareiškus apie savo sprendimą. Šios nuostatos taikomos pirmiausia savininkų, o ne bendrijos narių sprendimų priėmimui, antra, jos taikomos dėl CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatytų klausimų sprendimo ir, trečia, jos taikomos, kai klausimas sprendžiamas nesušaukus susirinkimo. Tokio balsavimo raštu tvarką nustato Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Ir CK, ir DNSBĮ yra privatinius teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, kurie nurodytose teisės normose dispozityviai reglamentuoja savininkų valios, priimant sprendimus, išreiškimo būdą. Vienu atveju savininkai tiesiogiai išreiškia savo valią susirinkime, kitu atveju – susivieniję į bendriją narių susirinkime, t. y. veikdami teisiškai organizuotame darinyje pagal jo nustatytas taisykles. CK ir DNSBĮ nuostatos, būdamos privatinės ir dispozityvios, nevaržo savininkų bendrijos narių teisės susitarti ir įgyvendinti valios išreiškimo savininkų kompetencijai priskirtais klausimais kitais būdais, nei nustatyta įstatyme, jeigu tik šie būdai nepažeidžia įstatymo imperatyvų. Priešingu atveju jie nesukurtų teisinių padarinių ir būtų niekiniai. Nei CK, nei DNSBĮ nedraudžia savininkams valios išreiškimo būdų ar formų dėl sprendimo raštu tuo atveju, jeigu yra organizuojamas susirinkimas. Tokia situacija CK ir DNSBĮ nereglamentuota, bet ji nedraudžiama, todėl savininkų sprendimai sukuria jiems teises ir pareigas. Atitinkamai bendrijos nuostatais galima įtvirtinti taisykles, kaip iš anksto gali būti teikiama bendrijos nario nuomonė raštu bendrijos susirinkime balsuojamu klausimu.

Šios bendrijos įstatų nuostatos reglamentuoja situaciją, kai savininkas, bendrijos narys, balsuoja raštu iš anksto tuo atveju, kai yra organizuojamas susirinkimas. Ši įstatų tvarka yra teisėtas savininkų valios pareiškimo reglamentavimas, sudarantis pagrindą iš anksto nuomonę balsavimo klausimais pareiškusius bendrijos narius įtraukti į dalyvavusių susirinkime asmenų sudėtį (sprendžiant dėl susirinkimo kvorumo), o jų pareikštą nuomonę balsavimo klausimais atitinkamai pridėti prie paduotų balsų („už“, „prieš“, susilaikė, nebalsavo ar kt.) ir juos įskaičius vertinti, ar buvo pakankamai balsų sprendimui priimti. Atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad įstatymuose ir teisės aktuose nustatytos balsavimo raštu taisyklės turi būti taikomos bendrijos įstatuose nustatytai nuomonių pareiškimo iš anksto tvarkai. Balsavimo raštu tvarka, nustatyta teisės aktuose, taikoma kitai situacijai, kai vietoj susirinkimo organizavimo vykdomas balsavimas raštu, todėl minėtos nuostatos nepaneigia įstatais patvirtintos balsavimo iš anksto tvarkos taikymo.

Back to top button