Teismai

LAT: nepaisant to, jog galima susitarimų dėl ginčų sprendimo būdų kolizija, galimybė skirtingus iš tų pačių teisinių santykių kylančius ginčus spręsti skirtingais būdais ar skirtingų valstybių teismuose patenka į šalių valios autonomijos ribas

Civilinėje byloje ieškovė yra Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė, o atsakovė yra Kazachstano Respublikoje registruota bendrovė.  Ieškovė ir atsakovė sudarė ieškinyje nurodytas FICO ir CRAMS sutartis, pagal kurias ieškovė įsipareigojo pristatyti ir perduoti Tadžikistano Respublikos valstybinei muitinės tarnybai programinę įrangą FICO ir CRAMS. Šių šalių sudarytų sutarčių 8 dalis reglamentuoja šalių atsakomybę ir sankcijas už netinkamą sutartinių prievolių vykdymą, t. y. nustato netesybas už ieškovės įrangos pateikimo terminų pažeidimą ir atsakovės atsiskaitymo už pateiktą įrangą terminą pažeidimą. Šių sutarčių 8 dalies 8.4 punkte nustatyta, kad visi ginčai, dėl kurių šalims nepavyko susitarti, perduodami nagrinėti į teismą pagal ieškovo valstybinės registracijos vietą. Šalių sudarytų sutarčių 11 dalies, reglamentuojančios sutarties nutraukimo tvarką, 11.4 punkte nustatyta, kad pirkėjas ir tiekėjas turi dėti visas pastangas tam, kad tiesioginių derybų būdu išspręstų visus nesutarimus ir ginčus dėl sutarties ar susijusius su ja; 11.5 punkte nurodoma, kad jeigu per 21 kalendorinę dieną po tokių derybų pradžios pirkėjas ir tiekėjas negali išspręsti ginčo pagal sutartį, bet kuri iš šalių gali pareikalauti šio ginčo sprendimo Kazachstano Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Kazachstano Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad nepaisant to, jog galima susitarimų dėl ginčų sprendimo būdų kolizija, galimybė skirtingus iš tų pačių teisinių santykių kylančius ginčus spręsti skirtingais būdais ar skirtingų valstybių teismuose patenka į šalių valios autonomijos ribas.

Šalys sutartimis susitarė taikyti skirtingas teismingumo taisykles, priklausomai nuo kilusio ginčo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, t. y. neatsiskaitymo su ieškove sutartyje nustatytais terminais, tokio pobūdžio ginčas patenka į sutarčių 8 dalies veikimo sferą, todėl bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas dėl nagrinėjamos bylos teismingumo, vadovavosi sutarčių 8.4 punktu. Kadangi ieškovės buveinė yra Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjama byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Be to, atkreiptas dėmesys, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškovės ieškinį, nepasinaudojo turima teise, įtvirtinta Tarptautinės sutarties tarp Lietuvos ir Kazachstano dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 2 dalyje, pareikšti prieštaravimus dėl ginčo teismingumo iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio esmės.

Atsiliepime į ieškinį ji nesirėmė į Kazachstano teismus nukreipiančiu jurisdikciniu susitarimu ir neprieštaravo Lietuvos teismų jurisdikcijai. Todėl atsiliepime suformulavusi argumentus dėl reikalavimo esmės ir nekėlusi prieštaravimų dėl jurisdikcijos, ji pagal Tarptautinę sutartį nebegali to daryti vėlesnėse proceso stadijose.

Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad Tarptautinės sutarties 51 straipsnio 3 punkte minima nuostata „bent vieną kartą įteiktas teismo šaukimas“ turi būti aiškinama ne tik lingvistiškai, pažodžiui, bet ir atsižvelgiant į šios normos paskirtį ir tikslus. Reikalavimas dėl teismo šaukimo įteikimo bent vieną kartą iš esmės reiškia reikalavimą užtikrinti asmens teisę žinoti apie jam iškeltą civilinę bylą ir teisę pasisakyti, išdėstyti teismui savo poziciją dėl ieškovo jam keliamų reikalavimų. Tai tiesiogiai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į teismą. Todėl jeigu nustatoma, kad asmuo buvo informuotas apie jam pareikštus reikalavimus civilinėje byloje, jeigu jam buvo suteikta galimybė išreikšti teismui savo poziciją dėl ieškinio, nepriklausomai nuo to, ar asmuo pasinaudojo tokia jam suteikta teise, turi būti pripažįstama, kad nėra teisinių kliūčių išduoti Tarptautinės sutarties 51 straipsnio 3 punkte minimą dokumentą.

Raktažodžiai
Close
Close