Teismai

LAT: kiekvieno kredito unijos valdybos nario civilinė atsakomybė turi būti individualizuota

Gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl kredito unijos valdybos nario, balsavusio prieš sprendimą (nutarimą) suteikti paskolą, iš kurio kildinamas žalos atsiradimas, civilinės atsakomybės.

Nutartyje pasisakyta, kad kredito unijos valdybos narių kompetencijai priskirtinos ne tik specifinės pareigos, būdingos būtent tokio juridinio asmens kolegialaus valdymo organui ir jo nariams, bet ir bendrosios fiduciarinės pareigos, kurios būdingos visų juridinių asmenų valdymo organų nariams (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Netinkamas šių pareigų vykdymas gali būti pagrindas kredito unijos valdybos nario (narių) civilinei atsakomybei atsirasti.

Kredito unijos valdymo lygmeniu visi sprendimai (nutarimai), kurie yra priskirti kolegialaus valdymo organo kompetencijai, įskaitant ir sprendimus dėl paskolų suteikimo, yra priimami valdybos. Kita vertus, valdyba, kaip organas, neturi savarankiško teisinio subjektiškumo, todėl ji teisine prasme nėra ir negali būti civilinės atsakomybės dėl žalos, kildinamos iš sprendimo, priimto dėl vieno ar kito jos kompetencijai priskirto klausimo, subjektas. Tais atvejais, jeigu valdybos sprendimas nulėmė žalos kredito unijai atsiradimą, civilinės atsakomybės subjektai yra kredito unijos valdybos nariai.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad valdybos nario statuso turėjimas, t. y. buvimas valdybos nariu, ir dalyvavimas priimant valdybos kompetencijai priskirtą sprendimą savaime nesudaro pagrindo valdybos nario civilinei atsakomybei dėl žalos, kildinamos iš sprendimo, priimto dėl vieno ar kito valdybos kompetencijai priskirto klausimo, atsirasti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kiekvieno kredito unijos valdybos nario, kaip ir bet kurio kito civilinių teisinių santykių subjekto, civilinė atsakomybė turi būti individualizuota, t. y. turi būti nustatyti kiekvieno valdybos nario konkretūs neteisėti veiksmai priimant žalos atsiradimo pagrindu nurodomą valdybos sprendimą (nutarimą), priežastinis ryšys tarp valdybos nario neteisėtų aktyvių ir (ar) pasyvių veiksmų priimant sprendimą ir žalos, kildinamos iš tokio sprendimo, bei likusios civilinės atsakomybės sąlygos.

Valdybos nario atleidimas nuo nuostolių, kildinamų iš valdybos sprendimo, atlyginimo Valdybos darbo reglamento 7.2 punkto pažodinio (lingvistinio) aiškinimo prasme iš tikrųjų sietinas ne tik su valdybos nario balsavimu prieš sprendimą, kuris nurodomas kaip žalos atsiradimo kredito unijai pagrindas, bet papildomai ir su rašytinio protesto pateikimu (jo įrašymu valdybos posėdžio protokole). Vis dėlto protesto nepateikimo aplinkybė, kad ir koks būtų tas tikslas, kuriam užtikrinti Valdybos darbo reglamento 7.2 punkte įtvirtintas reikalavimas jį pateikti, civilinės atsakomybės taikymo atsakovei aspektu galėtų būti teisiškai reikšminga tik tada, jeigu, reikalaujant žalos atlyginimo, būtų įrodinėjama, kad protesto nepateikimas nulėmė kokių nors neigiamų materialiųjų teisinių padarinių kredito unijai atsiradimą, ir būtent su tokių teisinių padarinių atsiradimu būtų siejama ieškiniu reikalaujama atlyginti žala.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad valdybos nario neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygai, tokiais kaip šis atvejais konstatuoti yra reikalingi du teisiškai reikšmingi faktai: 1) juridiniam asmeniui žalingo (nenaudingo) sprendimo priėmimas; 2) fiduciarinių pareigų priimant žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą) pažeidimas. Kadangi sprendimai valdybos lygmeniu yra priimami kolegialiai, vadinasi, konkretaus valdybos nario civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinas atitinkamas jo veikimas priimant juridiniam asmeniui žalingą (nenaudingą) sprendimą, t. y. valdybos nario dalyvavimas sprendžiant vieną ar kitą valdybos kompetencijai priskirtą klausimą ir balsavimas už žalingą sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, jog, nenustačius tokio konkretaus valdybos nario veikimo valdybai priimant juridiniam asmeniui žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą), nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

Viena vertus, ieškovės valdyba priėmė sprendimą suteikti paskolą, kita vertus, atsakovė pirmiau išdėstytų išaiškinimų prasme negali būti laikoma subjektu, prisidėjusiu prie tokio sprendimo priėmimo, nes ji, nors ir dalyvavo valdybos posėdyje, kuriame, be kitų, buvo sprendžiamas paskolos suteikimo klausimas, balsavo prieš sprendimą suteikti paskolą. Vadinasi, atsakovė, priešingai negu sprendė bylą nagrinėję teismai, nepadarė neteisėtų veiksmų, su kuriais yra siejamas ieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimas. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos, nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei ieškovės nurodyta forma atsirasti.

Back to top button