Teismai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl viešųjų pirkimų procedūrų, nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), prašydamas priimti prejudicinį sprendimą dėl Direktyvų 2014/24, 89/665, 2016/943 (kuriomis reglamentuojamos viešųjų pirkimų ir perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros bei ūkio subjektų komercinės paslapties apsauga) nuostatų aiškinimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir perkančioji organizacija) paskelbė tarptautinį atvirą Neringos savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į Klaipėdos regiono sąvartyno apdorojimo įrenginius paslaugų pirkimą (toliau – Konkursas).  Konkurse pasiūlymus pateikė 3 tiekėjos: ieškovė UAB „Ecoservice Klaipėda“, UAB „Ekonovus“ ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė, sudaryta iš UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, UAB „Parsekas“ ir UAB „Klaipėdos transportas“ (toliau – jungtinė subjektų grupė). Konkursą laimėjo jungtinė subjektų grupė. Ieškovė, susipažinusi su pateiktais laimėtojos pasiūlymo duomenimis, nustatė, kad ši laimėtoja neatitinka Konkurso sąlygose įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas ieškinį patenkino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutarė kreiptis į ESTT, nes šalių ginčui spręsti aktualių kai kurių Europos Sąjungos teisės normų turinys iki galo nėra aiškus. Teisėjų kolegija pateikė klausimus ESTT dėl kai kurių Konkurso sąlygų teisėtumo ir taikymo aspektų; įvairių konfidencialios informacijos apsaugos viešuosiuose pirkimuose aspektų; Konkurso laimėtojos pateiktos galimai melagingos informacijos vertinimo galimybės teismo procese ir tokių veiksmų padarinių.

Kasaciniam teismui pirmiausia kilo abejonė dėl Konkurso sąlygose įtvirtinto tiekėjų techninio pajėgumo reikalavimo, pagal kurį tiekėjai savo atitiktį turėjo įrodinėti pateikdami atitinkamų techninių savybių transporto priemones (šiukšliavežius), kvalifikavimo. Kasacinio teismo praktikoje nėra suformuluotų aiškių teisės taisyklių, kada reikalavimas laikytinas techninio pajėgumo sąlyga, o kada – jau techninės specifikacijos nuostata. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės turėtų egzistuoti pirkimo sąlygos išsamumo ir jos turinio kvalifikavimo koreliacija, t. y. kuo daugiau konkrečių techninio (formalaus) pobūdžio kriterijų reikalaujama įrodyti, tuo labiau tokio reikalavimo turinys nuo techninio pajėgumo tolsta link techninės specifikacijos ar sutarties vykdymo sąlygų.

Kasaciniam teismui taip pat neaiškus konkretus perkančiųjų organizacijų pareigų saugoti tiekėjų jiems patikėtos informacijos konfidencialumą turinys ir šių santykis su jų pareiga užtikrinti peržiūros procedūrą inicijavusių ūkio subjektų teisių gynybos veiksmingumą. Iš Direktyvos 2016/943 nuostatų (9 straipsnio 2 dalies 3 pastraipos) matyti, kad bet kokiu atveju teismo procese ginčo šalys negali disponuoti skirtingos apimties informacija, nes priešingu atveju būtų pažeisti veiksmingos teisinės gynybos ir teisės į teisingą teismą principai.

Taip pat pabrėžta, kad iki galo nėra aišku, ar teismas gali tiekėjo pasiūlymo informaciją kvalifikuoti kaip melagingą, jei tokio vertinimo pozicijos pirkimo procedūrų metu nesilaikė pati perkančioji organizacija, nors ieškovė pretenzijoje jai buvo nurodžiusi apie klaidinančius Konkurso laimėtojos veiksmus.

Kasacinis teismas taip pat teiraujasi dėl galimai melagingą informaciją pateikusių ūkio subjektų veiksmų potencialių padarinių jų partneriams, visiems kartu pateikusiems bendrą pasiūlymą Konkurse. Pagal Lietuvos viešųjų pirkimų nacionalinį reguliavimą (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir 52 straipsnį) melagingą informaciją pateikę ūkio subjektai privalo būti įrašyti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, o tai lemia ribojimus tam tikrą laiką (vienerius metus) dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose pirkimuose. Nėra aišku, ar dėl dalies jungtinio tiekėjo partnerių neteisėtų veiksmų pateikiant apie save melagingą informaciją neigiamų padarinių kyla tik jiems ar visiems partneriams drauge. Pastarąją poziciją galėtų patvirtinti visų partnerių interesų ir atsakomybės bendrumas (solidarumas). Kita vertus, abejotina, ar toks bendros atsakomybės modelis nėra neproporcingas, atsižvelgiant į tai, kad į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą patekę ūkio subjektai vienerius metus ribojami dalyvauti vėlesniuose pirkimuose.

Civilinės bylos nagrinėjimas stabdomas iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo. Bylos Nr. e3K-3-384-916/2019

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close