ES Bendrasis teismas neleido Europos Sąjungos prekių ženklu įregistruoti “Cannabis Amsterdam Store”
Ieškovė Santa Conte buvo pateikusi paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą “Cannabis Amsterdam Store”. EUIPO buvo atsisakiusi tai daryti, nurodydama, kad žymuo, dėl kurio pateikta paraiška, prieštarauja viešajai tvarkai. Ieškovė pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui. Gruodžio 12 dieną ES Bendrasis teismas ieškinį atmetė.
Teismas pasisakė, kad lemiamas žymens prieštaravimo viešajai tvarkai vertinimo kriterijus yra atitinkamos visuomenės suvokimas apie prekių ženklą, kuris gali būti grindžiamas mokslo ar techniniu požiūriu netiksliomis apibrėžtimis, o tai reiškia, kad svarbus yra konkretus ir realus žymens suvokimas, neatsižvelgiant į vartotojo turimos informacijos išsamumą. Taigi, net jeigu mokslo požiūriu suvokimas yra neteisingas arba teisingas tik iš dalies, tai, kad kanapių lapo vaizdas atitinkamos visuomenės sąmonėje asocijuojasi su psichotropine medžiaga, yra būtent tai, ką tokiu atveju turi analizuoti Apeliacinė taryba, t. y. minėtos visuomenės suvokimą. Apeliacinė taryba padarė būtent taip; ir atsakyme į ieškinį, ir per posėdį EUIPO pabrėžė, kad „išskirtinė kanapių lapų forma žiniasklaidoje dažnai naudojama kaip marihuanos simbolis“. Akivaizdu, kad kalbama ne apie mokslo faktą, o apie atitinkamos visuomenės, kurios sąmonėje minėtas lapas tapo „žiniasklaidoje naudojamu marihuanos simboliu“, suvokimą. Todėl ši analizė jokiu būdu nėra šališka.
Norint taikyti Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą absoliutų atmetimo pagrindą, reikia atsižvelgti ne tik į visoms Sąjungos valstybėms narėms bendras aplinkybes, bet ir į atskiroms valstybėms narėms būdingas ypatingas aplinkybes, galinčias daryti įtaką tokių valstybių teritorijoje esančios atitinkamos visuomenės suvokimui.
Nagrinėjamu atveju žymuo, dėl kurio pateikta Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška, pavaizduotas šio sprendimo 2 punkte, apima žodinį elementą, sudarytą iš žodžių „cannabis“, „store“ ir „amsterdam“, ir vaizdinį elementą, t. y. tris eiles stilizuotų žalių lapų, kurie atitinka įprastą kanapių lapo vaizdą, juodame fone, įrėmintame dviem fluorescentinės žalios spalvos apvadais, esančiais virš ir po motyvu. Trys nurodyti žodžiai taip pat susiję su nagrinėjamo žymens vaizdiniu aspektu, nes jie jame nurodyti didžiosiomis raidėmis, žodis „cannabis“ žymens centre pavaizduotas baltos spalvos raidėmis ir yra daug didesnis už kitus du, po juo esančius žodžius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai ginčijame sprendime nusprendė, jog žodinis elementas „cannabis“ dominuoja ir dėl jo užimamos vietos, ir dėl savo centrinės pozicijos žymenyje, dėl kurio pateikta prekių ženklo paraiška.
Apeliacinės tarybos atlikto patikrinimo, ar žymuo, dėl kurio pateikta registracijos paraiška, prieštarauja viešajai tvarkai, teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į angliškai kalbančią visuomenę, bet apskritai į Sąjungos visuomenę, nes, reikia atsižvelgti tiek į visoms Sąjungos valstybėms narėms bendras aplinkybes, tiek į atskiroms valstybėms narėms būdingas ypatingas aplinkybes, galinčias daryti įtaką atitinkamos visuomenės, esančios šių valstybių teritorijoje, suvokimui. Neginčijama, kad prekių ženklo paraiškoje nurodytos prekės ir paslaugos skirtos vartotojams, todėl atitinkamą visuomenę sudaro plačioji Sąjungos visuomenė. Aišku, kad ji nebūtinai turi konkrečių mokslo ar techninių žinių, bendrai susijusių su narkotinėmis medžiagomis ir konkrečiai susijusių su iš kanapių gaunamomis narkotinėmis medžiagomis, net jei ši situacija gali skirtis atsižvelgiant į valstybes nares, kurių teritorijoje yra minėta visuomenė, ir ypač į diskusijas, galimai lėmusias teisės aktų, kuriais leidžiamas arba toleruojamas produktų, turinčių pakankamą kiekį THC, kad sukeltų psichotropinį poveikį, vartojimas gydymui arba pramogai.
Pabrėžta, kad šiuo metu daug diskutuojama ir dėl iš kanapių gaunamų produktų, kurie dėl juose esančio THC kiekio nelaikytini narkotinėmis medžiagomis, vartojimo, ir dėl jų naudojimo gydymui ar pramogai tuo atveju, kai jie yra narkotinės medžiagos. Iš tikrųjų kai kuriuose valstybėse narėse teisės aktai šiuo klausimu jau pasikeitė arba keičiasi. Vis dėlto, kaip Apeliacinė taryba teisingai nurodė ginčijame sprendime: „daugelyje Europos Sąjungos šalių (kaip pavyzdys pateikiamas neišsamus sąrašas): Bulgarijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Airijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje)“ produktai iš kanapių, kurių sudėtyje yra daugiau nei 0,2 % THC, laikomi neteisėtomis narkotinėmis medžiagomis. Iš to matyti, kad šiuo metu Sąjungoje nėra nei vientisos, nei dominuojančios tendencijos, susijusios su iš kanapių išgaunamų produktų, kuriuose THC kiekis viršija 0,2 %, teisėtu naudojimu ar vartojimu.
Taigi tikrindama, ar nagrinėjamas žymuo prieštarauja viešajai tvarkai visų Sąjungos vartotojų, suprantančių jo reikšmę, atveju, ir atsižvelgdama į tai, kad šių asmenų suvokimas yra susijęs su aptartu kontekstu, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad nagrinėjamas žymuo, kurį atitinkama visuomenė suvoktų kaip nuorodą, jog prekių ženklo paraiškoje ieškovės nurodytuose maisto produktuose ir gėrimuose bei su jais susijusiose paslaugose yra narkotinių medžiagų, kurios neteisėtos daugelyje valstybių narių, prieštarauja viešajai tvarkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktą, siejamą su minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalimi.
