ESTT apie galimybes atsisakyti pripažinti ir vykdyti ES valstybėje narėje priimtą sprendimą, kuriuo skirta finansinė bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus
Centrinė baudų išieškojimo tarnyba yra Nyderlandų Karalystės saugumo ir teisingumo ministerijos padalinys, iš esmės atsakingas už baudų, skirtų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išieškojimą. 2017 m. lapkričio 9 d. Centrinė baudų išieškojimo tarnyba priėmė sprendimą, juo Z.P. skyrė 232 EUR baudą už kelių eismo kodekso pažeidimą, padarytą Lenkijoje jo vardu įregistruotos transporto priemonės vairuotojo. Pagal Kelių eismo kodekso 5 straipsnį, jei neįrodyta kitaip, atsakomybė tenka asmeniui, kurio vardu transporto priemonė įregistruota. 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimas skirti baudą įteiktas jį įmetus į Z.P. pašto dėžutę ir kad šiame sprendime nurodyta, jog Z.P. turi teisę pateikti skundą vėliausiai iki tų pačių metų gruodžio 21 d. Skundo pateikimo terminas pradėtas skaičiuoti ne nuo šio sprendimo gavimo, bet nuo jo priėmimo dienos. Kadangi 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimas nebuvo apskųstas, jis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 21 d. 2018 m. gegužės 24 d. raštu Centrinė baudų išieškojimo tarnyba kreipėsi į Sąd Rejonowy w Chełmnie (Kulmo apylinkės teismas, Lenkija), prašydama pripažinti ir vykdyti 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą. Kulmo apylinkės teismas Z.P. tvirtino, kad ginčijamo pažeidimo padarymo dieną jis buvo pardavęs atitinkamą transporto priemonę ir apie tai informavęs savo draudiką. Tačiau jis pripažino, kad neinformavo transporto priemonės registravimo institucijos. Be to, Z.P. teigė, kad tiek 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo siuntimo forma, tiek jo turinys jam buvo nesuprantami ir kad jis nežinojo, jog įteiktas dokumentas buvo oficialus.
ES Teisingumo Teismas gruodžio 5 dieną išaiškino, kad 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, turi būti aiškinamas, kad jeigu sprendimas skirti finansinę baudą buvo įteiktas laikantis jį priėmusios valstybės narės nacionalinės teisės akto ir jame buvo informuota apie teisę jį apskųsti ir apskundimo terminą, vykdančiosios valstybės narės institucija negali atsisakyti pripažinti ir vykdyti šį sprendimą, su sąlyga, kad suinteresuotasis asmuo turėjo pakankamai laiko jį apskųsti, o tai patikrinti nacionalinis teismas. Tam neturi reikšmės tai, kad ši bauda skirta per administracinę procedūrą. Vykdančiosios valstybės narės kompetentinga institucija negali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, kuriuo skirta finansinė bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jei tokia bauda skirta asmeniui, kurio vardu įregistruota atitinkama transporto priemonė, remiantis sprendimą priėmusios valstybės narės nacionalinės teisės akte numatyta atsakomybės prezumpcija, su sąlyga, kad ši prezumpcija gali būti paneigta.
ESTT pažymėjo, kad šešių savaičių terminas, kaip nurodytas pagrindinėje byloje, yra pakankamas, kad suinteresuotasis asmuo galėtų apsispręsti, ar apskųsti sprendimą, kuriuo skirta bauda. Vis dėlto remiantis prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyta informacija negalima daryti išvados, kad pagrindinėje byloje Z.P. neturėjo pakankamai laiko pasirengti gynybai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi patikrinti, ar suinteresuotasis asmuo iš tikrųjų galėjo susipažinti su sprendimu, kuriuo jam skirta bauda, ir turėjo pakankamai laiko pasirengti gynybai.
Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl EŽTK 6 straipsnio 2 dalies (į šią jurisprudenciją reikia atsižvelgti pagal Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 3 dalį aiškinant jos 48 straipsnį) matyti, kad kiekvieno nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jis būtų laikomas nekaltu ir kad kaltintojas įrodytų prieš jį pateiktus kaltinimus, nėra absoliuti, nes kiekvienoje teisės sistemoje taikoma faktinė arba teisinė prezumpcija, kuri pagal EŽTK iš esmės nedraudžiama, valstybėms tik tenka pareiga nustatyti protingas tokios prezumpcijos taikymo ribas, atsižvelgiant į bylos svarbą ir paisant teisės į gynybą (2004 spalio 19 d. EŽTT sprendimas Falk prieš Nyderlandus). Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Nyderlandų kelių eismo kodekso 5 straipsnis atitinka nekaltumo prezumpcijos principą, nes asmuo, kuriam pagal šį straipsnį skirta bauda, gali užginčyti tokį sprendimą teisme, turinčiame neribotą jurisdikciją nagrinėti šį klausimą, ir kad vykstant tokiam procesui iš atitinkamo asmens neatimamos visos gynybos priemonės, nes jis gali pateikti argumentus, grindžiamus Kelių eismo kodekso 8 straipsniu.
