Teismai

ESTT: pagal ES teisę nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad kiekvienas bendraturčiams priklausančiame pastate esančio buto savininkas privalo prisidėti dengiant bendrojo naudojimo patalpų šildymo išlaidas

2019 m. gruodžio 5 d. priimtame Sprendime EVN Bulgaria Toplofikatsia (C-708/17 ir C-725/17) Teisingumo Teismas nagrinėjo nacionalinės teisės nuostatų šilumos energijos tiekimo srityje suderinamumą su Sąjungos teise ir nusprendė, kad pagal Direktyvą 2011/83 dėl vartotojų teisių , ir Direktyvą 2005/29 dėl nesąžiningos komercinės veiklos nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad bendraturčiams priklausančiame pastate, prijungtame priecentralizuoto šilumos tiekimo tinklo, esančių butų savininkai privalo prisidėti dengiant išlaidas, patirtas dėl bendrojo naudojimo patalpose ir pastato vidaus įrenginyje suvartotos šilumos energijos, nors jie asmeniškai neužsakė tiekti šilumą ir jos nevartoja savo butuose. Dėl tų pačių teisės nuostatų Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pagal direktyvas 2006/323 ir  2012/274, reglamentuojančias energijos vartojimo efektyvumą, nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad kiekvienam bendraturčiams priklausančiame pastate esančio buto savininkui sąskaitos už tokį suvartojimą išrašomos proporcingai šildomam jo buto plotui.

Pagrindinės bylos iškeltos pareiškus du ieškinius dėl sąskaitų, išrašytų bendraturčiams priklausančiame pastate esančių butų savininkams ir susijusių su šilumos energijos suvartojimu šio pastato vidaus įrenginyje ir bendrojo naudojimo patalpose, sumokėjimo kai šie savininkai atsisakė sumokėti tas sąskaitas. Pastarieji mano, kad nors šilumos energija į jų pastatą centralizuoto šilumos tiekimo tinklu tiekiama remiantis tarp bendraturčių ir šilumos energijos tiekėjo sudaryta tiekimo sutartimi, vis dėlto jie asmeniškai neužsakė centralizuoto šilumos tiekimo ir šilumos nenaudoja savo butuose.

Teisingumo Teismas visų pirma nagrinėjo sąvoką „vartotojas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2011/835
, ir nusprendė, kad į šią sąvoką, kaip energijos tiekėjo klientai, patenka bendraturčiams priklausančiame pastate, prijungtame prie centralizuoto šilumos tiekimo, esančio buto savininkai ir daiktinės teisės į jo naudojimą turėtojai, jeigu jie yra komercinės ar ūkinės veiklos nevykdantys fiziniai asmenys. Tuo remdamasis jis padarė išvadą, kad centralizuoto šilumos tiekimo sutartys priskirtinos prie prekiautojų ir vartotojų sudarytų sutarčių, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/83 3 straipsnio 1 dalį, kategorijos.

Be to, Teisingumo Teismas detaliau paaiškino prekės „neužsakyto tiekimo“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2011/83 2(7) straipsnį, nurodydamas, kad vidaus įrenginio (taigi ir bendraturčiams priklausančio  pastato bendrojo naudojimo patalpų) aprūpinimas šilumos energija šio pastato bendraturčiams priėmus sprendimą prijungti jį prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, remiantis nacionaline teise, neturi būti laikomas neužsakytu centralizuotu šilumos tiekimu. Galiausiai Teisingumo Teismas pareiškė poziciją dėl sąskaitų už šilumos energijos suvartojimą bendraturčiams priklausančiame pastate išrašymo metodo. Jis pažymėjo, kad pagal Direktyvą 2006/32(6) valstybės narės užtikrina, kad būtent elektros energijos ir centralizuotai tiekiamos šilumos galutiniams vartotojams būtų pateikiami individualūs skaitikliai, tiksliai rodantysjų faktinį suvartojimą, jei tai techniškai įmanoma. Vis dėlto, Teisingumo Teismo teigimu, sunku įsivaizduoti, kad būtų galima visiškai individualizuoti šildymo sąskaitas bendraturčiams priklausančių pastatų atveju, ypač kiek tai susiję su vidaus įrenginiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, turint omenyje, kad butai tokiame pastate nėra savarankiški vieni nuo kitų šildymo požiūriu, nes šiluma cirkuliuoja tarp šildomų ar mažiau šildomų arba iš viso nešildomų patalpų. Tuo remdamasis Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į valstybių narių turimą didelę diskreciją dėl šilumos energijos suvartojimo bendraturčiams priklausančiame pastate apskaičiavimo metodo, pagal direktyvas 2006/32 ir 2012/27 nedraudžiama tai, kad tokio pastato vidaus įrenginio išskirta šiluma būtų apskaičiuojama proporcingai šildomam kiekvieno buto plotui.

 

ES Teisingumo Teismo informacija

Back to top button