Teismai

LAT: kasacinis teismas nėra įgaliotas pateikti abstraktų teisės aiškinimą, nesusijusį su konkrečiu byloje kilusiu ginču, kai išnyksta aplinkybės, kurios buvo reikšmingos

Pareiškėja kasaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  Byloje pateiktame kasaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš areštuoto turto vykdymo tvarką esant bankroto administratoriaus ir antstolio autonomiškai vykdomam išieškojimui, aiškinimo ir taikymo. Pareiškėja teigė, jog, esant vykdymo proceso ir bankroto proceso konkurencijai, kai bankroto administratorius ir antstolis imasi priemonių skoloms iš to paties skolininko išieškoti, yra būtina vykdomąjį raštą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog nurodytas teisinis klausimas buvo kilęs atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, kai į A. K. turtą išieškojimą buvo nukreipę tiek BUAB „Ainro“ bankroto administratorius, tiek antstolis A. B., atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Antstolio A. B. atliekamas skolos išieškojimas buvo vykdomas remiantis 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro vykdomuoju įrašu pagal 2017 m. kovo 8 d. A. K. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šis vekselis buvo išduotas atsižvelgiant į A. K. ir A. K. 2017 m. vasario 7 d. sudarytą sutartį, pagal kurią skolininkė A. K. įsipareigojo sumokėti A. K. 115 000 Eur piniginę kompensaciją. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog BUAB ,,Ainro“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento sudarytą sutartį, išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir išduotą vykdomąjį įrašą. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje ieškinį tenkino. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos įsiteisėjusia 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog kasacinis skundas buvo priimtas atsižvelgiant į tuo metu nustatytą faktinę situaciją, kai byloje buvo kilęs taikytino teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo poreikis egzistuojant autonominiams išieškojimo procesams, tačiau šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi ir jos pasikeitimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą pasikeitusią faktinę situaciją, sprendė, kad šiuo metu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis nebeturi teisinio aktualumo, nes joje spręsti klausimai nebesukelia realių teisinių padarinių. Esant minėtai pasikeitusiai faktinei situacijai, kada panaikinti vykdymo pagrindą sudarantys dokumentai, antstolis negali toliau tęsti vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje bei taikyti su šia vykdomąja byla susijusių vykdymo priemonių, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims nebeliko materialiojo teisinio suinteresuotumo dalyvauti ginče dėl antstolio pareigos panaikinti byloje ginčijamą turto arešto aktą bei vykdomąją bylą užbaigti remiantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, vykdomąjį dokumentą perduodant bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi šiuo metu proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš areštuoto turto vykdymo tvarką esant bankroto administratoriaus ir antstolio vykdomam išieškojimui, taikymo ir aiškinimo įvertinimas šio konkretaus kilusio ginčo kontekste nesukuria ir negali sukurti teisinių padarinių, nes nebus vykdomas antstolio atliekamas išieškojimas.

LAT teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, kylančius byloje. Šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. Tačiau kasacinis teismas nėra įgaliotas pateikti abstraktų teisės aiškinimą, nesusijusį su konkrečiu byloje kilusiu ginču, nesant nustatytų ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, tiksliau, išnykus aplinkybėms, kurios buvo reikšmingos – antstoliui nebevykdant išieškojimo. Todėl ir suinteresuoto asmens A. K. 2019 m. lapkričio 25 d. pateiktas prašymas tęsti kasacinį procesą teigiant, kad kasacinio teismo išaiškinimai gali būti reikšmingi kituose ginčuose dėl išieškojimo iš skolininkės A. K. turto, negali būti pripažįstamas pagrįstu, nes byloje taikomų teisės normų išaiškinimai pateikiami remiantis konkrečioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – minėta, šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės iki kasacinio bylos išnagrinėjimo išnyko.

Atitinkamai, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pripažinta, kad nebėra kasacijos dalyko ir tolesnis kasacinis procesas yra negalimas. Dėl šios priežasties kasacinis procesas nutrauktinas

 

Raktažodžiai
Close
Close