Institucijos

Nemokumo reforma: 10 svarbiausių pasikeitimų

Remiantis oficialiais Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, per 2019 m. I ketvirtį bankroto procesai buvo pradėti 395 įmonėms. Per tą patį laikotarpį buvo pradėti tik 4 restruktūrizavimo procesai, t. y. 2 procesais (33,3 proc.) mažiau nei atitinkamu 2018 m. laikotarpiu. Nuo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo taikymo pradžios (2001-07-01) iki 2019-03-31 iš viso restruktūrizavimo procesai buvo pradėti 484 įmonėms, iš jų 48 įmonės sėkmingai baigtos restruktūrizuoti. Iš minėtos statistikos matyti, jog bankrotų procesų skaičius – milžiniškas, o restruktūrizavimo procesų skaičius – neproporcingai mažas.[1] Nemokumo proceso procedūros iki šiol buvo aiškinamos pagal du skirtingus įstatymus – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. bankroto ir restruktūrizavimo procedūros apjungiamos naujuoju Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (JANĮ). Šiuo įstatymu bus siekiama padidinti bankroto bei restruktūrizavimo procesų efektyvumą bei sudaryti palankesnes sąlygas verslo išsaugojimui.

Kokių pokyčių tikimasi priėmus naująjį Nemokumo įstatymą?

Verslo sąlygas vertinančiame 2019 m. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ lyginamajame reitinge Lietuva užima 85 vietą nemokumo sprendimo srityje, nors bendrame 2020 m. verslo sąlygų reitinge tarp 190 pasaulio valstybių Lietuva užima net 11 vietą. Kaip rodo nemokumo rodikliai, pačiu laiku priimtas naujasis Nemokumo įstatymas turėtų atnešti daug pasikeitimų nemokumo proceso reguliavime Lietuvoje. Kol kas dar spėliojama, ar naujieji pokyčiai iš tiesų palengvins bankroto ir restruktūrizavimo procedūras bei atneš realios naudos. Dauguma analitikų spėja, jog šis įstatymas turėtų paspartinti bankroto procedūras, sudaryti prielaidas kreditorių reikalavimų tenkinimui didesne apimtimi, skatinti juridinių asmenų ir jų kreditorių neteisminius susitarimus, padidinti nemokumo proceso išlaidų kontrolę bei lemti platesnį įmonių restruktūrizavimo taikymą. Nepaisant to, naujasis Nemokumo įstatymas kelia daug klausimų, kadangi kol kas dar neaišku, ar iš tiesų pasiteisins visi nemokumo reformos pokyčiai, kai kurių kritikų vadinami tik ,,kosmetiniais pakeitimais“.

Numatomų nemokumo proceso pokyčių privalumai ir trūkumai

  1. Keičiasi nemokumo sąvoka – iki šiol įmonė buvo laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pagal JANĮ nemokia įmonė bus laikoma tuomet, kai ji nevykdys prievolių arba jos įsipareigojimai viršys viso turimo turto vertę. Be to, nustatant galimai nemokios įmonės turimo turto vertę, reikės vertinti ne tik balanso duomenis, bet taip pat imtis priemonių nustatant realią įmonės valdomo turto vertę. Taigi, pagal naująją nemokumo sąvoką, nemokumas nebūtinai privalės neišvengiamai baigtis bankrotu – egzistuos galimybė restruktūrizuoti dar gyvybingas įmones, keisti jų verslo profilį.[2] Taip pat atsiras naujų būdų atgaivinti verslą, pvz. taikant tarpinio finansavimo strategiją – teikti juridiniam asmeniui esamo ar naujo kreditoriaus papildomas lėšas, kurių pagrįstai ir nedelsiant reikia, kad juridinis asmuo galėtų tęsti veiklą ar išlikti gyvybingas arba kad iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo nesumažėtų juridinio asmens vertė. Kita vertus, naujų sąvokų įtvirtinimas gali sukelti tam tikrą teisinį neaiškumą, jei nemokiomis bus laikomos realių mokumo problemų neturinčios, tačiau ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmusios įmonės, o tai ne visai atitiktų reglamentavimui keliamus tikslus.[3] 
  1. Tikimasi, jog naujasis Nemokumo įstatymas turėtų paspartinti bankroto ir restruktūrizavimo procedūras. JANĮ įtvirtintas efektyvumo principas leis nemokumo procedūras vykdyti greitai ir efektyviai – turės būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. Nemokumo procesą pagreitins ir kiti JANĮ numatomi principai: skaidrumo principas, kurio tikslas – skatinti greitą informacijos perdavimą nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, teisėjo vadovavimo procesui principas, palaikantis veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą bei nemokumo administratoriams taikomas profesionalumo principas. Iš esmės, bankroto procedūrų trukmę tikimasi sutrumpinti nuo vidutiniškai 2,3 metų iki 1,5 metų.[4] Trumpesnis bankroto procesas turėtų mažinti probleminių skolų kaupimąsi, taip atlaisvinant išteklius, kurie galės būti panaudojami šalies verslo plėtrai.[5] 
  1. JANĮ numatoma didelė finansinių problemų sprendimo būdų ne teismo tvarka įvairovė. Juridiniams asmenims bus privaloma neteisminio finansinio nemokumo išsprendimo tvarka, kadangi teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiras tik nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos. Susitarimą dėl pagalbos galės sudaryti juridinis asmuo ir kreditoriai, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas. Tokia procedūra bus privaloma nepriklausomai nuo to, ar inicijuojamas bankroto, ar restruktūrizavimo procesas. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus spręs kreditorių susirinkimas. Šios naujovės reiškia, kad Lietuvoje pradeda formuotis nauja kultūra, teikianti prioritetą šalių susitarimui, taip pat skatinanti vengti teisminių procesų, kuriais neretai naudojamasi kaip spaudimo priemone skoloms atgauti.[6] 
  1. Naujajame Nemokumo įstatyme bus numatyta galimybė parduoti įsipareigojimų nebegalintį įvykdyti juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba išskirti juridinio asmens esminę dalį. Tokiu būdu bus galima išvengti turto vertės sumažėjimo bei bus sudarytos galimybės perleisti visą verslą kaip turtinį kompleksą – tai sudarys sąlygas investuoti pasiryžusiam pirkėjui ,,atgaivinti“ pasirinktą verslą, o taip pat bus naudinga juridinio asmens pardavėjui, kreditoriams ir įmonės darbuotojams. Be to, JANĮ bus palikta jau ir ankstesniuose įstatymuose numatyta galimybė parduoti juridinio asmens turtą, tačiau jį bus galima greičiau realizuoti, o tai turėtų paspartinti bankroto procesą.
  1. Pagal iki 2020 sausio 1 d. galiojančius nemokumo procesą reguliuojančius įstatymus, teisę inicijuoti restruktūrizavimą turėjo įmonės valdymo organas. JANĮ numatoma, kad restruktūrizavimą nuo šiol turės galimybę inicijuoti ir juridinio asmens kreditoriai, jeigu jų reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršys 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį. Šiuo pakeitimu bus siekiama dar labiau užtikrinti kreditorių teises atsižvelgiant į jų interesus ir taip sudarant palankesnes sąlygas kreditorių reikalavimų tenkinimui.
  1. Keičiasi juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės – iki šiol įstatyme buvo nurodyta, jog pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe bei žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus. Naujajame Nemokumo įstatyme numatoma, jog reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo bei žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai bus tenkinami antrąja eile, be to, šių kategorijų reikalavimai nuo šiol įvardijami kaip visi likusieji kreditorių reikalavimai. Pagal senąjį Įmonių bankroto įstatymą antrąja eile tenkinti reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą taip pat pasitraukia į visų likusiųjų kreditorių reikalavimų eilę. Pirmąja eile, pagal JANĮ, bus tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Taigi, pirmojoje kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje atsiranda nauja kategorija – kreditorių, suteikusių tarpinį finansavimą, reikalavimai. Tikėtina, jog tokiu būdu bus siekiama skatinti verslo subjektus teikti finansinę paramą nemokiems juridiniams asmenims bei padėti jiems atsikratyti finansinių sunkumų taip sukuriant realias galimybes išsaugoti verslo gyvybingumą.
  1. Pagal anksčiau galiojusius įstatymus, kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Naujajame Nemokumo įstatyme laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje (kreditoriai vykstant restruktūrizavimo procesui skirstomi į: 1) kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka; 2) kitus kreditorius) projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad reikės gauti kiekvienos kreditorių grupės pritarimą, gali atsitikti taip, kad nuo šiol bus sudėtingiau surasti bendrą visas puses tenkinantį sprendimą. Kita vertus, tai padės geriau apsaugoti kreditorių interesus.[7] 
  1. Juridinių asmenų nemokumo įstatyme bus sudarytos prielaidos juridiniams asmenims iš bankroto procedūrų pereiti į restruktūrizavimą ir atvirkščiai. Tai taps įmanoma, jeigu teismas priims nutartį nutraukti bankroto bylą tuo pagrindu, jog iškeliama restruktūrizavimo byla. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą galės būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, patvirtinti kreditorių reikalavimai bankroto byloje bus laikomi reikalavimais restruktūrizavimo byloje. Šiomis įstatymo nuostatomis bus sudaromos palankios sąlygos ,,atgaivinti“ verslą, jeigu bankroto bylos metu paaiškės tam tikrų aplinkybių, dėl kurių vėl taptų įmanoma išsaugoti verslo gyvybingumą. Be to, remiantis naujuoju Nemokumo įstatymu, teismas turės nutraukti restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelti bankroto bylą, jeigu padarys pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir egzistuoja bent vienas iš šių pagrindų: nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Taigi, JANĮ bus numatytas ir toks teisinis reguliavimas, kuris neleis įmonėms pernelyg piktnaudžiauti restruktūrizavimo galimybėmis.
  1. Nuo šiol bus sudaromos sąlygos likviduoti ir visiškai nemokias įmones. Įmonė, neturinti pakankamai lėšų administravimo išlaidoms padengti, bus perduodama likvidavimui Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Iki JANĮ galiojusiuose įstatymuose su tam tikromis išimtimis buvo nustatyta, jog bankroto byla negali būti keliama įmonei, kuri neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Naujajame Nemokumo įstatyme ši problema sprendžiama pavedant Juridinių asmenų registro tvarkytojui inicijuoti juridinio asmens likvidavimą savo iniciatyva. Šis metodas padės visiškai nemokius juridinius asmenis efektyviau pašalinti iš rinkos ir gerokai palengvins tokių įmonių išregistravimą. Kita vertus, tokia procedūra gali slėpti tyčinį bankrotą ir padėti išvengti atsakomybės jį sukėlusiems asmenims. Šia spraga galėtų sėkmingai pasinaudoti nesąžiningi vadovai ar akcininkai, kurie sąmoningai siektų įmonės likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, taip išvengdami teisminio bankroto proceso.[8] 
  1. Nuo 2020 sausio 1 d. keičiasi ir administratorių veiklos ypatumai – restruktūrizavimo ir bankroto administratoriai apjungiami ir nuo šiol tampa nemokumo administratoriais. Įsteigiami Nemokumo administratorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą. Numatoma privaloma nemokumo administratorių narystė Nemokumo administratorių rūmuose, o tai, ko gero, turėtų skatinti nemokumo administratorių profesionalumą, taip užtikrinant aukštą profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir nepriekaištingą reputaciją. Tuo pačiu tikslu – trečiųjų šalių interesų apsaugai užtikrinti – nemokumo administratorių priežiūros institucijos paskirtos galiojančios poveikio priemonės bus viešai skelbiamos priežiūros institucijos interneto svetainėje Nemokumo administratorių sąraše, o pats nemokumo procesas bus perkeliamas į elektroninę erdvę. Šiuo būdu bus užtikrinamas didesnis nemokumo procesų skaidrumas, kreditoriams ir kitiems asmenims bus sudaromos sąlygos laiku gauti reikalingą informaciją apie nemokumo procesus bei atitinkamai sumažės administracinė našta.

Ekonominis nemokumo reformos vertinimas

Europos Sąjungos restruktūrizavimo direktyva ir Europos Komisijos rekomendacijos, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas naujas Nemokumo įstatymas, siekį išvengti bankroto ir restruktūrizavimo taikymą nemokioms įmonėms laiko prioritetu. Tačiau dėl nemokumo reformos galimybės nemokioms įmonėms iškelti bankrotą gali ir padidėti, tad kai kurie skeptikai prognozuoja tik dar didesnį bankroto bylų skaičių teismuose, o tai taip pat reikštų darbuotojų darbo vietų praradimą. Vis dėlto Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovai teigia, jog šie įstatymo pakeitimai teigiamai prisidės prie Lietuvos vertinimo Pasaulio banko sudaromame „Doing Business“ reitinge. Ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad didesnis įmonių restruktūrizavimo procesų efektyvumas yra svarbus valstybės biudžetui ir visai ekonomikai, todėl į šį procesą turi aktyviau įsijungti bei daugiau pozityvumo tvirtinant įmonių restruktūrizavimo planus rodyti ir kitos valstybės institucijos.[9]

Parengė advokatė, advokatų profesinės bendrijos ILAW partnerė Džiuginta Balčiūnė ir jaunesnioji teisininkė Rūta Martišiūtė

 

[1] http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Nemokumas/Nemokumo-duomenys-ir-analize/2019-I-ketvAPZVALGA2019-04-30.pdf

[2] https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_t=266921

[3] http://www.teise.pro/index.php/2019/05/25/permainos-nemokumo-procese-kreditorius-ir-skolininkas-privales-tartis/

[4] https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_t=266921

[5] https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/esminiai-nemokumo-sistemos-pokyciai-bankroto-proceduros-trumpes

[6] http://www.teise.pro/index.php/2019/05/25/permainos-nemokumo-procese-kreditorius-ir-skolininkas-privales-tartis/

[7] https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/119906/siekiama-skatinti-sekminga-imoniu-restrukturizavima

[8] http://www.teise.pro/index.php/2019/05/25/permainos-nemokumo-procese-kreditorius-ir-skolininkas-privales-tartis/

[9] https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/119906/siekiama-skatinti-sekminga-imoniu-restrukturizavima

Raktažodžiai
Close
Close