Institucijos

Lapkričio mėnesio sprendimai dėl pažeidimų, kuriais EK imasi teisinių veiksmų prieš valstybes nares, netinkamai vykdančias ES teisėje nustatytus įsipareigojimus

Pateikiame apžvalgą sprendimų dėl pažeidimų, kuriais Europos Komisija imasi teisinių veiksmų prieš valstybes nares, netinkamai vykdančias ES teisėje nustatytus įsipareigojimus. Šiais įvairius sektorius ir ES politikos sritis apimančiais sprendimais siekiama užtikrinti, kad ES teisė būtų taikoma tinkamai ir būtų naudinga tiek piliečiams, tiek įmonėms.

Komisija nusprendė pateikti pagrįstas nuomones 22 šalims  (AustrijaiBulgarijaiKroatijaiKipruiČekijaiEstijaiGraikijaiSuomijaiPrancūzijaiVengrijaiAirijai, ItalijaLatvijaiLietuvaiLiuksemburguiNyderlandamsLenkijaiPortugalijaiRumunijaiSlovėnijai, Slovakijai ir Švedijai) ir išsiųsti papildomus oficialius pranešimus Vokietijai ir Maltai dėl jų nacionalinės teisės aktų ir praktikos neatitikties ES profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisyklėms (Direktyva 2005/36/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2013/55/ES). Šiomis taisyklėmis ES sukūrė modernią sistemą, kuri padeda užtikrinti didesnį darbo rinkų lankstumą, dar labiau palengvina paslaugų teikimą tarp valstybių narių ir nustato automatišką profesinių kvalifikacijų pripažinimą ES šalyse kai kurių profesijų atstovams, pavyzdžiui, architektams, gydytojams ar slaugytojams. Komisija išsiuntė šias pagrįstas nuomones ir papildomus oficialius pranešimus dėl taisyklių dėl įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, automatinio kvalifikacijų pripažinimo, pripažinimo procedūroms taikomų administracinių reikalavimų supaprastinimo, profesinių stažuočių pripažinimo ir administracinio bendradarbiavimo. Visos susijusios valstybės narės turi per du mėnesius atsakyti į Komisijos pateiktus argumentus. Priešingu atveju Komisija gali nuspręsti pateikti pagrįstą nuomonę Vokietijai ir Maltai arba perduoti kitų valstybių narių, kurioms pateikta pagrįsta nuomonė, bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Komisija nusprendė perduoti Danijos bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, nes šalis tinkamai neįvykdė savo pareigų pagal ES teisės aktus dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų. Danijoje įsisteigusios bendrovės gamina ir eksportuoja baltąjį sūrį į ES nepriklausančias šalis, ženklindamos jį pavadinimu „Feta“. „Feta“ yra nuo 2002 m. ES registruota saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), todėl šis sūris gali būti gaminamas tik Graikijoje pagal tam tikrą gamybos specifikacijų rinkinį. Komisija mano, kad tokia praktika tiesiogiai pažeidžia dėl užregistruotos saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) teikiamą apsaugą ir Danijos valdžios institucijos nesugebėjo šios praktikos išvengti arba ją sustabdyti. Taigi Danija pažeidžia tiek Reglamentą dėl kokybės sistemų, tiek lojalaus Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo principą (Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis). Šia praktika ne tik pažeidžiami galiojantys ES teisės aktai, bet ir gali būti sutrikdytos vykstančios Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių derybos dėl dvišalių susitarimų, kuriais užtikrinama Europos SKVN apsauga ir ES kokybiškų produktų reklama už ES ribų, sudarymo.

Komisija nusprendė pateikti Lenkijai pagrįstą nuomonę dėl to, kad jos nacionalinės taisyklės neatitinka Dujų tiekimo saugumo reglamento (Reglamentas (ES) 2017/1938). Lenkijos teisės aktuose įmonėms, importuojančioms dujas į Lenkiją, nustatyti tam tikri ES teisės nuostatų neatitinkantys dujų laikymo įpareigojimai. Nors papildomi tiekimo saugumo įpareigojimai, be standartinių įpareigojimų, nustatytų Dujų tiekimo saugumo reglamente, yra galimi, jiems taikomos griežtos sąlygos, kaip antai proporcingumas, nediskriminavimas ir būtinybė nederamai neiškraipyti konkurencijos bei netrikdyti vidaus rinkos veikimo. Komisija laikosi nuomonės, kad Lenkijos teisės reikalavimai dėl dujų laikymo yra nesuderinami su ES dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonėmis. Reglamente nustatyti reikalavimai, kurių turi laikytis visos valstybės narės, kad užkirstų kelią galimiems tiekimo sutrikimams ES ir į juos reaguotų. Lenkija turi per du mėnesius atsakyti į Komisijos išdėstytus argumentus. Priešingu atveju Komisija gali nuspręsti perduoti bylą ES Teisingumo Teismui.

Komisija nusprendė Teisingumo Teismui perduoti Lenkijos bylą, nes valstybė narė sudarė sąlygas intensyviai energiją vartojančioms įmonėms nemokėti akcizo už anglį ir dujas. Pagal Lenkijos teisės aktus (priešingai nei pagal ES teisę) tam tikriems energiniams produktams, kuriuos naudoja intensyviai energiją vartojančios įmonės ir kuriems taikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), pavyzdžiui, angliai ir dujoms, netaikomas akcizas. Bendromis ES energijos mokesčių taisyklėmis (Tarybos direktyva 2003/96/EB) reikalaujama, kad įmonės, kurioms taikomos tokios išimtys, taikytų aplinkos apsaugos ar energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kuriomis aprėpiama daugiau, nei reikalaujama privalomomis ES priemonėmis, pvz., ES ATLPS. Tačiau Lenkijos teisės aktuose tokio energijos vartojimo efektyvumo lygio nereikalaujama. Lenkijos taisyklėmis sudaromos palankios sąlygos labai aplinką teršiančiai veiklai, prieštaraujama ES kovos su klimato kaita tikslams ir smarkiai iškraipoma konkurencija ES viduje. Sprendimas perduoti bylą Teismui priimtas, nes Lenkija nesuderino savo teisės aktų su ES teise po to, kai Komisija pateikė pagrįstą nuomonę.

Su kitais sprendimais dėl pažeidimų galima susipažinti čia. 

Raktažodžiai
Close
Close