Institucijos

Perkančiosios organizacijos sprendimų ginčijimas teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Koks tikslas?

Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai pasisakęs, kad tiekėjams ginčijant perkančiųjų organizacijų sprendimus, teismai gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tik išimtiniais atvejais, praktikoje teismai „išimtinių atvejų“ situacijas traktuoja gana liberaliai ir atsisako taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Net ir pripažinus perkančiosios organizacijos sprendimus negaliojančiais, teismai dažnai palieka galioti su kitu tiekėju sudarytą viešojo pirkimo sutartį, kadangi egzistuoja viešasis interesas įsigyti atitinkamas prekes, paslaugas ar darbus.

Tokiais atvejais tiekėjams kyla klausimas, koks tikslas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą, jei viešojo pirkimo sutartis su juo vis vien nebus sudaryta ir tiekėjas prarado galimybę gauti finansinę naudą? Tikslas vis dėlto yra, dienos pabaigoje tiekėjas gali būti apdovanojamas ne prasčiau, nei būtų apdovanotas tinkamai ir laiku įvykdžius viešojo pirkimo sutartį, o tiekėjui net nereikės vykdyti sutarties. Bet apie viską nuo pradžių.

Dviejų pakopų procesas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjas turi teisę į žalos atlyginimą tuo atveju, jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuotas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, nulėmęs tai, kad tiekėjas tik dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tokiu atveju tiekėjas gali kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo – negauto grynojo pelno, praradus galimybę sudaryti ir įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Taigi, kelias į žalos atlyginimą praradus galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį susideda iš dviejų, atskirų teisminių procesų: 1) perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu; 2) reikalavimo atlyginti žalą, kuri pasireiškia negauto grynojo pelno forma.

Žalos atlyginimas

Tuo atveju, jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad perkančiosios organizacijos sprendimas yra neteisėtas ir tai nulėmė, jog viešojo pirkimo sutartis neteisėtai nebuvo sudaryta su tiekėju, tiekėjas turi teisę į patirtos žalos atlyginimą, įrodžius patirtos žalos dydį.

Vilniaus apygardos teismas kaip tik išnagrinėjo vieną didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje bylų, dėl tiekėjo patirtos žalos (negauto pelno) atlyginimo, perkančiajai organizacijai netinkamai vykdžius viešojo pirkimo procedūras.

Lietuvos kariuomenė vykdė termovizualinių taikiklių pirkimą ir atmetė tiekėjo pasiūlymą, kaip neatitinkantį techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų ir viešojo pirkimo sutartį sudarė su kitu tiekėju, kuris pasiūlė termovizualinius taikiklius didesne kaina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Lietuvos kariuomenė neteisėtai pripažino tiekėjo pasiūlymą, kaip neatitinkantį techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, todėl tiekėjas įgijo teisę į žalos (negauto grynojo pelno) atlyginimą.

Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo Lietuvos kariuomenės neteisėtus veiksmus ir tai, kad nesant neteisėtų veiksmų, viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta su tiekėju (priežastinis ryšys), tiekėjui liko įrodyti paskutinę civilinės atsakomybės sąlygą – patirtos žalos dydį. Tiekėjas žalos dydį įrodinėjo eksperto išvada, kurioje negautas grynasis pelnas buvo apskaičiuotas iš tiekėjo pasiūlytos kainos atėmus Estijos Respublikoje mokamą pelno mokestį ir tiekėjo sutarties vykdymui patirtinus kaštus, kuriuos sudarė prekių įsigijimo, transportavimo, darbuotojų darbo užmokesčio, draudimo, muito mokesčio kaštai.

Tiekėjui įrodžius patirtą daugiau nei 150 000 Eur dydžio žalą, Vilniaus apygardos teismas tiekėjo naudai priteisė šią žalą iš Lietuvos kariuomenės, tokiu būdu aiškiai signalizuodamas, kad perkančiosios organizacijos turi prisiimti savo neteisėtų veiksmų padarinius.

Taigi, nustatę, kad perkančioji organizacija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą, tiekėjai turi realią galimybę ir teisinius įrankius, leidžiančius bet kuriuo atveju tikėtis jų teisėtų lūkesčių apsaugos ir įgyvendinimo gaunant tai, ką teikėjas turėjo gauti įvykdęs viešojo pirkimo sutartį.

Parengė advokatų kontoros „Cobalt” asocijuotas teisininkas Matas Malijonis

Raktažodžiai
Close
Close