Suformuotas reikšmingas precedentas dėl atliekamų Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų patikrinimų
Vandentvarkos įmonės (apie 20 įmonių) įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, kurių tikslas – užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, t. y. padidinti gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sistema, skaičių. Siekiant projektų tikslo, bendrovės buvo įsipareigojusios pasiekti atitinkamus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius bei stebėsenos (rezultato) rodiklius.
Projektų įgyvendinimo metu buvo visiškai pasiekti fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai, t. y. sukurta infrastruktūra, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrinta galimybė numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros. Tačiau nebuvo pasiekti projektų stebėsenos rodikliai – prie sukurtos infrastruktūros per reikalaujamą laikotarpį, dėl nuo bendrovių nepriklausančių priežasčių, (pavyzdžiui, finansinių lėšų trūkumo, emigracijos) neprisijungė numatytas gyventojų skaičius.
Pasibaigus projektų įgyvendinimo laikotarpiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, konstatavo, kad nepasiekti stebėsenos rodikliai lėmė finansavimo ir administravimo sutarties bei teisės aktų pažeidimus, kurių pagrindu vandentvarkos įmonės buvo įpareigotos grąžinti didžiules skirto finansavimo lėšas (bendrai – apie 11 mln. Eur). Atitinkamai, remdamasis Aplinkos projektų valdymo agentūros išvadomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priėmė įsakymus, kurių pagrindu vandentvarkos įmonės buvo įpareigotos grąžinti konkrečias išmokėtų lėšų sumas.
2019 m. lapkričio 13 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė itin reikšmingą galutinį ir neginčijamą sprendimą vienoje iš administracinių bylų, kuriuo panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą, t. y. teismas pripažino, kad reikalavimas UAB „Kauno vandenys“ grąžinti netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintą finansavimo sumą – 679 044,22 EUR – yra neteisėtas.
„Džiaugiamės pasiektu rezultatu ir savo partneriais. Precedentinis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra reikšminga pergalė tiek „Kauno vandenų“ atžvilgiu, tiek ir visai bendrai situacijai” – teigia Mindaugas Mizgaitis, „Kauno vandenys“ Juridinio skyriaus viršininkas.
„Tokiu sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo reikšmingą precedentą, turintį įtakos ne tik šios konkrečios situacijos sprendimui, bet ir įgyvendinančių institucijų atliekamiems Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų patikrinimams apskritai” – pabrėžia Dr. Deividas Soloveičik, COBALT partneris ir Viešųjų pirkimų praktikos grupės vadovas.
Teismas ypatingą dėmesį skyrė proporcingumo principui, kuriuo remiantis turi būti įvertinti tiek projektų vykdytojų veiksmai, tiek ir kitos projektų įgyvendinimui reikšmingos aplinkybės. Taip pat teismas akcentavo, kad valstybės institucijos (šiuo konkrečiu atveju – Aplinkos projektų valdymo agentūra) žymiai labiau nei projektų vykdytojai supranta ar privalo suprasti, kad projekto vykdymas gali būti apsunkintas emigracija, artėjančia ekonomine krize, netobulu įstatyminiu reglamentavimu, neįpareigojančiu gyventojų prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Teismo nuomone, šios aplinkybės yra svarbios taikant proporcingumo principą. Taigi, precedentinis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra reikšminga ir svarbi pergalė tiek konkretaus kliento atžvilgiu, tiek visai bendrai situacijai bei kitoms vandentvarkos įmonėms.
Apibendrindamas teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui vykdant viešojo administravimo procedūrą nebuvo išaiškintos visos klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės. Be to, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek atsakovas, priimdamas Įsakymą, rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo aspektu netinkamai aiškino ir taikė PAFT 191(1) punkto nuostatas. Teismas vertino, kad byloje įrodyta, kad buvo padarytas pagrindinių procedūros taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas, kuris yra pagrindas pripažinti Įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu jį panaikinti.
Advokatų kontoros Cobalt informacija
