Komentarai

V. Gelžinytė. Išmanūs rinkos reguliuotojai arba pažintis su Suptech

Nėra abejonių, kad naujausios technologijos ir jų produktai koreguoja šiuolaikinio verslo modelius ir jų veikimo principus. Besikeičiantys rinkos dalyviai kelia nemažai galvos skausmo ir rinkos reguliuotojams. Akivaizdžiausia problema yra ta, kad senosios ūkio subjektų priežiūros ir rinkos kontrolės taktikos tampa vis neefektyvesnės. Kodėl? Mano manymu, dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

Besikeičiančios rinkos

Pirma, nauji rinkų dalyviai dažnai nebetelpa „reguliuojamų“ ūkio subjektų rėmuose, todėl valstybės institucijos neturi pakankamai informacijos apie tokių verslo subjektų egzistavimą, patikimumą ir negali kontroliuoti jų keliamų rizikų. Puikus šio reiškinio pavyzdys yra FinTech rinka. Daugelis startuolių neatitinka tradicinės finansų įstaigos sąvokos, todėl veikia vadinamojoje „pilkojoje“ zonoje, neturėdami licencijų ir tuo pačiu nekontroliuojami Lietuvos banko ar kitų valstybės institucijų. Tokia situacija gali sukelti nemažai problemų, kai neprižiūrimi ūkio subjektai perima solidžią rinkos dalį. Pavyzdžiui, Kinijos rinkos reguliuotojai net nepastebėjo, kaip vos per devynis mėnesius jų pašonėje išaugo tuo metu ketvirtas pagal dydį pasaulyje 90 bilijonų dolerių vertės Ali Baba grupės verslas, kurio produktai jau buvo pamėgti didžiulės vartotojų grupės.

Pirma, nauji rinkų dalyviai dažnai nebetelpa „reguliuojamų“ ūkio subjektų rėmuose, todėl valstybės institucijos neturi pakankamai informacijos apie tokių verslo subjektų egzistavimą, patikimumą ir negali kontroliuoti jų keliamų rizikų. Puikus šio reiškinio pavyzdys yra FinTech rinka. Daugelis startuolių neatitinka tradicinės finansų įstaigos sąvokos, todėl veikia vadinamojoje „pilkojoje“ zonoje, neturėdami licencijų ir tuo pačiu nekontroliuojami Lietuvos banko ar kitų valstybės institucijų. Tokia situacija gali sukelti nemažai problemų, kai neprižiūrimi ūkio subjektai perima solidžią rinkos dalį. Pavyzdžiui, Kinijos rinkos reguliuotojai net nepastebėjo, kaip vos per devynis mėnesius jų pašonėje išaugo tuo metu ketvirtas pagal dydį pasaulyje 90 bilijonų dolerių vertės Ali Baba grupės verslas, kurio produktai jau buvo pamėgti didžiulės vartotojų grupės.

Antra, ūkio subjektams vis sparčiau automatizuojant verslo procesus, rinkos reguliuotojai nebeturi pakankamai kompetencijos šiuos procesus prižiūrėti. Įmonėms diegiantis RegTech produktus ir atitikties teisės aktams procesus perkeliant į kompiuterius, rinkos reguliuotojas turi gilintis į pačių RegTech sistemų veikimo principus, keliamas rizikas. Pavyzdžiui, norint išsiaiškinti, ar finansų įstaigos AML sistema yra efektyvi ir atitinkanti jai keliamus teisės aktų reikalavimus, reguliuotojas turi suprasti, kaip veikia algoritmas, kurio pagrindu yra fiksuojami galimi pinigų plovimo atvejai. Akivaizdu, kad iki šiol sukaupta rinkos reguliuotojų patirtis ir kompetencija nebepadeda efektyviai valdyti pasikeitusių rinkos rizikų.

Ateities rinkos reguliuotojų vizija

Kaip šias problemas spręsti? Vieningo atsakymo į šį klausimą pasaulis dar neturi. Tačiau vis daugiau rinkos reguliuotojų diegiasi tam tikrus technologinius sprendimus, skirtus ūkio subjektų priežiūrai. Tokie Tech sprendimai dar vadinami SupTech arba Supervisory technology. Toks sprendimas yra gana logiškas, nes naujiems verslo modeliams reikalingos ir naujos priežiūros priemonės.

Kaip pavyzdį galima pateikti finansų rinkos reguliuotojų pasaulinius pasiekimus SupTech srityje. Apibendrinus atskirų valstybių pavyzdžius, galima nupiešti vis dar “utopinį” pilnai automatizuoto finansų rinkos reguliuotojo vaizdą.

Pagrindiniai finansų įstaigų duomenys į rinkos reguliuotojo duomenų bazę patenka tiesiai iš finansų įstaigų IT sistemų naudojant programų sąsajas (Application programming interface (API). Šie duomenys pasiekia rinkos reguliuotoją realiu laiku, kas leidžia nustatyti pažeidimus ir imtis priemonių jų pašalinimui iš karto, o ne retrospektyviai (Automated regulatory reporting system). Be to, iš ūkio subjektų gaunami duomenys nebėra vienintelis informacijos šaltinis. Rinkos reguliuotojų kompiuterinės programos, inicijuojančios ir palaikančios pokalbį su realiu žmogumi (Chatbot), surenka ir analizuoja svarbius duomenis iš vartotojų skundų ir ūkio subjektų paklausimų, o programinės sąsajos su socialinių medijų kanalais (Twitter, Facebook, kt.) leidžia analizuoti ir kitą su reguliuojama rinka susijusią informaciją. Pavyzdžiui, gali skambėti nelabai įtikinamai, bet atlikti tyrimai rodo, kad vartotojų reakcijos socialinėse medijose gali signalizuoti apie infliacijos lygio valstybėje pokyčius. Taigi, toks turtingas duomenų rinkinys reguliuotojui leidžia susidaryti daug aiškesnį rinkos paveikslą, identifikuoti ir šalinti rizikas daug anksčiau.

Kai tik minėta informacija pasiekia rinkos reguliuotojo duomenų bazes, prasideda informacijos analizės etapas. Besimokančios mašinos, natūralios kalbos apdorojimo, teksto analizės ir kiti technologiniai procesai minėtą informaciją struktūrizuoja, randa pasikartojančias tendencijas ir jų pagrindu identifikuoja potencialias rizikas. Visas šis procesas trunka kelias sekundes ar minutes. Galiausiai rinkos reguliuotojas gauna pranešimą apie nustatytus rizikos atvejus, kuriuos toliau nagrinėja ir sprendžia rinkos reguliuotojo specialistai.

Pasaulinė SupTech praktika

Apžvelgus pasaulines tendencijas matyti, kad dalis rinkos reguliuotojų jau dabar naudoja tam tikrus SupTech sprendimus, kiti apsiriboja tik sistemų testavimu ar poreikio tokias sistemas diegti vertinimu. Lyderiaujančias pozicijas šioje srityje užima Jungtinės Karalystės, JAV, Singapūro, Australijos finansų rinkos reguliuotojai. Tam tikrus SupTech sprendimus naudoja ar analizuoja ir Europos rinkų reguliuotojai, pavyzdžiui, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Olandijos, Rusijos, Švedijos. Lietuvos bankas taip pat nelieka nuošalyje – naudoja e-licencijavimo sistemą, elektroninę vartotojų ginčų nagrinėjimo sistemą. Neseniai Vilniuje vykusio GovTech iššūkio metu Lietuvos bankui buvo pasiūlytas ir SupTech sprendimas, veikiantis programų sąsajų pagrindu, kuris palengvintų duomenų surinkimo iš licencijuotų ūkio subjektų procedūras (anksčiau straipsnyje aptartos automatinio duomenų teikimo rinkos reguliuotojui sistemos pavyzdys). Tokio sprendimo įgyvendinimas būtų didžiulis žingsnis paprastesnės ir efektyvesnės ūkio subjektų priežiūros link.

Nauda ir rizikos

Kaip ir bet kuris nusistovėjusių procesų pasikeitimas, SupTech sprendimų diegimas rinkos reguliuotojų veikloje kelia tam tikrų rizikų, kurias lydi atitinkama nauda. Akivaizdu, kad automatizuojant ūkio subjektų priežiūrą būtų iš esmės supaprastinta atitikties teisės aktams procedūra, kas naudinga abiem šalims – ūkio subjektai sutaupytų didžiules sumas, skirtas šioms procedūroms atlikti bei baudoms už neatitiktį teisės aktams sumokėti, kai rinkos reguliuotojai būtų daug efektyvesni rizikų nustatymo ir jų eliminavimo procesuose. Be pagrindinių RegTech rizikų, rinkos reguliuotojai dėl savo specifinio statuso susiduria ir su papildomomis. Viena ryškiausių – reputacinė rizika. Diegdamasis bet kokius SupTech produktus rinkos reguliuotojas rizikuoja savo reputacija ir visuomenės pasitikėjimu, jei tokios sistemos ir jų pagrindu priimti reguliuotojo sprendimai pasirodytų esantys ydingi. Kitas probleminis klausimas – kas būtų atsakingas už tokių sistemų trūkumus ir jų poveikį rinkai? SupTech sprendimų, ypač suteikiančių teisę ūkio subjektų priežiūrą vykdyti realiu laiku, diegimąsi praktikoje ypač stabdo pastarasis klausimas. Tuo atveju, jei ūkio subjektų duomenys jų atsiradimo metu būtų prieinami ir pačiai įmonei, ir reguliuotojui, logiška būtų teigti, jog abi šalys turėtų dalintis ir atsakomybe už pažeidimus, kurie galėjo, bet nebuvo nustatyti tokių duomenų pagrindu. Tačiau valstybės institucijos nėra linkusios prisiimti tokios naštos. Galiausiai, rinkos reguliuotojams diegiantis SupTech sprendimus ūkio subjektai gali susidurti su per didelio „atvirumo“ problema, kai rinkos reguliuotojai tiesiai iš ūkio subjektų IT sistemų galėtų pasiekti labai plačios apimties informaciją apie ūkio subjektų vykdomą veiklą, kuri nebūtinai bus reikalinga jų atitikčiai teisės aktų reikalavimams nustatyti. Vis dėlto, tinkamai suvaldžius minėtas rizikas, ūkio subjektų priežiūra galėtų pasikeisti neatpažįstamai. Ir tik laiko klausimas, kada šie procesai taps visiems įprasta praktika.

Virginija Gelžinytė yra advokatų kontoros TGS Baltic teisininkė 

 

Raktažodžiai
Close
Close