Universitetai

Lisa Renee Pomerantz: darbo santykius reguliuojantys įstatymai nespėja vytis naujovių

Per pastaruosius dešimtmečius internetas ir socialinės medijos atnešė reikšmingų pokyčių darbo vietoje. Darbdaviai ir darbuotojai vienas kitą gali rasti internete, darbo jėga yra judresnė, įvairesnė, o perėjimas prie informacinės ekonomikos pakeitė darbo pobūdį. Apie šiuos pokyčius ir jų sukeltas teisines problemas Vilniaus universiteto Teisės fakultete pasakojo vizituojanti profesorė iš JAV Lisa Renee Pomerantz, turinti keturiasdešimties metų patirtį teisės srityje.

Lisa Renee Pomerantz baigė teisės studijas prieš keturis dešimtmečius, nuo tada ji dirbo teisėjo padėjėja, advokate, 15 metų praleido dirbdama vidine konsultante didelės Japonijos korporacijos dukterinėje įmonėje. Vėliau ji atidarė savo advokatų kontorą. Ji rengia įvairias internetines darbuotojų apmokymo programas, veda užsiėmimus apie etiką ir įstatymų laikymąsi, taip pat apie pagarbius santykius darbo vietoje. Ji taip pat dėsto universitete, veikia kaip išorinė konsultantė mažose ir vidutinėse įmonėse, specializuojasi įdarbinimo sferoje, padeda verslams atlikti įsigijimus ir susijungimus. Lisa taip pat specializuojasi ginčų sprendimo srityje, yra mediatorė ir arbitrė.

Pasak dėstytojos, internetas ir socialinės medijos pakeitė praktiškai kiekvieną darbo santykių aspektą: „Anksčiau žmonės buvo atrenkami interviu metu ir dirbdavo toje pačioje organizacijoje visa gyvenimą, o šiandien darbo rinka yra žymiai mobilesnė ir nepastovesnė. Jauni žmonės savo ateitį mato daugybėje skirtingų darboviečių ar planuodami savo verslą, o įmonės internetu ieško kvalifikuotų pretendentų į laisvas pozicijas. Internetas leidžia tai daryti nepaisant organizacijų ir netgi valstybių sienų. Taip pat bendrovės vis dažniau samdo išorinius konsultantus ir laikinus darbuotojus. Visi šie pasikeitimai prisideda prie permainų, kurias patiria darbo rinka”. Pasak profesorės, panašios tendencijos pastebimos tiek JAV, tiek Europoje, įskaitant Lietuvą.

Pasak Lisos Pomerantz, dėl šių pasikeitimų kyla daugybė teisinių iššūkių. Pirma, atsiranda klausimų, kaip taikyti teisės normas tam tikrose situacijose: „Valdžia yra sukūrusi įstatymus, skirtus darbuotojams apsaugoti. Tačiau kaip yra tada, jei darbuotojas yra konsultantas ar įdarbintas laikinai? Kyla klausimas, kaip taikyti teisę, atsiradus naujoms darbo formoms”.

Kita problema, pasak Lisos Pomerantz, yra darbuotojų ištikimumas: „Kai darbuotojai tapo žymiai labiau mobilūs, dažnai keičiantys darbovietę, darbdaviai JAV susirūpino intelektinės nuosavybės apsauga. Tokiais atvejais darbdaviai siekia griežtinti darbo sutartyje esančias nuostatas. Tačiau kyla kitas klausimas – ar tos nuostatos, kurias darbdavys įtraukia į darbo sutartį, yra ir turėtų būti galiojančios ir įgyvendinamos?

Taip pat profesorė išskiria konfidencialumo problematiką: „Per pastaruosius kelis dešimtmečius visiškai pasikeitė viso darbo pobūdis. Mes tapome informacine visuomene ir intelektinę nuosavybę laikome kompiuteriuose, kaip kad įvairų skaitmeninį turinį, taip pat konfidencialią informaciją, kaip kad klientų ar darbuotojų sąrašus. Viską esame perkėlę į virtualią erdvę. Kadangi visa ši informacija yra skaitmenizuota, ją tampa lengviau pavogti. Be to, darbuotojui dažnai keičiant darbdavius, organizacijoms gali kilti teisinių problemų dėl to, ar tas asmuo tikrai gali ten dirbti, taip pat ar naujoje darbovietėje nenaudoja intelektinės nuosavybės, apie kurią sužinojo ar kurią įgijo dirbdamas darbe, kurį paliko ar iš kurio buvo atleistas”. Lisa taip pat pabrėžia socialines medijas kaip didelį iššūkį, kadangi šiandien tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali internete rasti visą informaciją apie vienas kitą.

Profesorė teigia, kad šiandien teisė nespėja vytis naujovių, todėl dažnai tenka pastebėti įvairių įstatymų atsilikimą nuo modernių problemų: „Galėčiau įvardinti, kad įstatymai yra šiek tiek arba labai atsilikę nuo realybės. Pavyzdžiui, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais siekiama užtikrinti, kad darbo vietos būtų saugios jos darbuotojams. Tačiau ką daryti, jei žmonės dirba iš namų? Juk namų niekas netikrins. Tai tik vienas pavyzdys. Sunku atrasti teisybę, kai įstatymų nuostatos neatspindi visuomenės pokyčių.”

Taigi, kokia ateitis laukia teisinių paslaugų? Profesorės nuomone, teisininkai privalo nuolat galvoti apie tai, kaip suteikti geriausias ir konkurencingiausias paslaugas, kad galėtų išlikti sėkmingi: „Teisinių paslaugų sfera, ypač JAV, per paskutinius dešimtmečius patyrė daug sukrėtimų ir pokyčių. Taip yra dėl to, kad ji nesugebėjo pateisinti klientų poreikių ir teikti ekonomiškai efektyvių paslaugų. Kasdieninių operacijų vykdymas organizacijose keičiasi, labiausiai dėl technologinės pažangos. Mažos advokatų kontoros dabar turi tokias pat prieigas prie įvairių resursų, kaip ir didžiulės korporacijos, teisininkams nebereikia turėti bibliotekų, nuomotis brangių patalpų, visą būtiną darbui informaciją galima gauti internetu. Todėl didelės advokatų kontoros tikrai nukentėjo. Aš manau, kad teisininkams svarbu surasti sritis, kuriose jie gali kurti didžiausią pridėtinę vertę, nes darbdaviai nebenori leisti pinigų už paslaugas ir informaciją, kurią gali rasti patys internete. Tiesa yra ta, kad klestės tik tie teisininkai, kurie geriausiai mokės patenkinti klientų poreikius,” – teigia Lisa Renee Pomerantz.

Raktažodžiai
Close
Close