Teismai

LAT apie galimybes nukentėjusio asmens gautą naudą įskaityti į patirtus nuostolius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija spalio 24 dieną priėmė nutartį dėl juridinio asmens valdymo organų civilinę atsakomybės, bendrovės vadovui ir valdybos nariams sudarius konkurenciją ribojantį susitarimą. Ieškovės (bendrovės) nuomone, yra visos sąlygos atsakovams dėl jų veiksmų taikyti civilinę atsakomybę, todėl jie privalo atlyginti žalą. Už ieškovei padarytą žalą yra atsakingi ir valdybos nariai, ir administracijos vadovas. Šie asmenys, priimdami teisės aktams prieštaraujančius sprendimus, nepasidomėję jų teisėtumu, galimomis pasekmėmis, pažeidė valdybos nariams Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtintas rūpestingumo, interesų konfliktų vengimo pareigas ir imperatyviąsias kitais teisės aktais nustatytas pareigas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. LAT teisėjų kolegija nusprendė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Konkurencijos tarybos nutarime, kurio teisėtumas patikrintas teismine tvarka, konstatuotas aplinkybes dėl draudžiamo susitarimo, sprendė, kad šiuo atveju yra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai – sprendimas, prieštaraujantis imperatyviosioms teisės normoms, t. y. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punktui, dėl to (priežastinis ryšys) ieškovei buvo skirta 218 695,61 Eur bauda.

Kasacinis teismas, teisės taikymo aspektu patikrinęs skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatavo, kad teismai aptartas juridinio asmens valdymo organų (jų narių) civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas aiškino tinkamai ir, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad byloje nustatytos visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei konstatuoti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog pagal bylos duomenis ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų faktiškai patyrė daugiau naudos negu žalos, ieškinį atmetė. Kasacinis teismas, iš dalies sutikdama su apeliacinės instancijos teismo teisiniu argumentavimu dėl neteisėtų veiksmų ir žalos galimo santykio, pažymėjo, kad CK 6.249 straipsnio, apibrėžiančio žalos ir nuostolių sąvokas, 6 dalis nustato, jog tuo atveju, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius.

CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatytas žalos ir naudos apskaičiavimas bei įskaitymas sudaro teisines prielaidas išvengti galimo tolesnio teisinio ginčo dėl nepagrįsto praturtėjimo. Tačiau ši norma nėra imperatyvaus pobūdžio, nes nustato teismui ne pareigą, o teisę kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, spręsti dėl gautos naudos įskaitymo į nuostolius. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė byloje įrodytą, konkrečia suma apibrėžtą naudą, ir įvertinęs patirtus nuostolius bei gautą naudą pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, turi teisę spręsti dėl ieškovės patirtų visų nuostolių ar jų dalies įskaitymo į jos gautą naudą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad konkretus ieškovės gautos naudos iš draudžiamo susitarimo dydis nei administracinėje, nei nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas nebuvo. Konkurencijos tarybos išvados, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, rodantys ieškovės gautas pajamas ir grynąjį pelną tuo laikotarpiu, kai galiojo imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujantis susitarimas, neparodo ieškovės gautos naudos dėl vykdomo draudžiamo susitarimo, jei tokia buvo, realaus dydžio ir konkrečios sumos, nes ieškovė neteisėto susitarimo metu vykdė komercinę ūkinę veiklą ir galėjo gauti pelno ne tik dėl neteisėto susitarimo. Naudos dydis, be kita ko, gali būti nustatytas įvertinus, kokia pelno marža prekės buvo pardavinėjamos iki neteisėto susitarimo sudarymo, taip pat įvertinus kainą, už kurią ieškovė jas įsigydavo iki susitarimo ir viso šio susitarimo vykdymo metu.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad teismai teisingam ginčo išsprendimui privalėjo nustatyti konkretų naudos, gautos iš draudžiamo susitarimo vykdymo, dydį. Tik nustačius šį dydį galima spręsti dėl CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo ir žalos įskaitymo į ieškovės gautą naudą. Šioms aplinkybėms nustatyti, esant specialių buhalterinės apskaitos žinių poreikiui, svarstytina galimybė skirti ekspertizę.

 

Raktažodžiai
Close
Close