Institucijos

Investicinio arbitražo reforma Europos Sąjungoje

2019 m. sausio 15 d. 22 ES Valstybės narės pasirašė „Valstybių narių vyriausybių atstovų deklaraciją dėl Teisingumo Teismo sprendimo byloje Achmea teisinių pasekmių ir investicijų apsaugos Europos Sąjungoje“.

Šioje deklaracijoje ES šalys narės deklaravo, kad jų manymu: „visos į sudarytas tarp valstybių narių dvišales investicijų sutartis įtrauktos investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo arbitražo tvarka nuostatos prieštarauja Europos Sąjungos teisei, taigi netaikytinos. Jos neveiksmingos, įskaitant ir nuostatas, kuriomis toliau užtikrinama investicijų, atliktų prieš nutraukiant sutartį, apsauga (vadinamosios galiojimo pabaigos ar tęstinumo nuostatos). Remiantis investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo arbitražo tvarka nuostatomis įsteigtas arbitražo teismas neturi jurisdikcijos, nes nėra valstybės narės, esamos dvišalės investicijų sutarties šalies, galiojančio pasiūlymo spręsti ginčą.”

2019 m. spalio pabaigoje Europos komisija paskelbė, kad ES valstybės narės jau pasiekė susitarimą dėl daugiašalės sutarties dėl ES vidaus dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo. Tačiau kol kas toks susitarimas nėra formaliai pasirašytas ir ratifikuotas.

Primintina, kad apie 200 ES valstybių narių tarpusavio dvišalių investicijų apsaugos sutarčių iki šiol tebegalioja. Dauguma jų sudarytos XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kuomet viena arba abi susitariančios šalys dar nebuvo ES narės. Tad pastaruoju metu reiškiama kritika, kad dvišalės investicijų apsaugos sutartys 28 šalių bendrojoje ES rinkoje yra pasenusios.

Todėl, tarptautinių investicijų apsaugos reformą ES plotmėje yra labai sudėtinga ne tik dėl ES teisės ir investicijų sutarčių teisės normų priešpriešos, bet ir dėl siūlomų reformų ES tarptautinių investicijų apsaugos srityje bei ES Komisijos ir tarptautinių arbitražo tribunolų priešpriešos. ES tarptautinių investicijų apsaugos politikos vidaus ir išorės aspektai yra gana nenuoseklūs ir iš dalies nesuderinami. Šis nesuderinamumas pasireiškia per valstybių narių bendros pozicijos trūkumą.

Atsižvelgiant į vyraujančias ES šalių narių pozicijas bei ES investicijų apsaugos politiką, galima prognozuoti, jog investicinio arbitražo tribunolų sprendimai priimti pagal dvišales investicijų sutartis sudarytas tarp ES šalių narių rizikuoja būti nepripažinti ir neįvykdomi ES šalyse narėse.

Todėl, ES investuotojai, tarp jų ir Lietuvos investuotojai, siekdami išlaikyti tą patį tarptautinių investicijų apsaugos lygį, turėtų atitinkamai restruktūrizuoti savo investicijas per ne ES šalis nares, kurios turi sudariusios dvišales investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su investicijas priimančia valstybe.

Penktajame tik arbitražui skirtame periodiniame leidinyje – „Arbitražas. Teorija ir praktika“ išsamiai aptariamos visos paminėtos investicinio arbitražo reformos Europos Sąjungoje problemos.

 

Tekstą parengė advokatų profesinės bendrijos “Motieka ir Audzevičius” advokatas, tarptautinių ginčų ekspertas dr. Rimantas Daujotas

 

Raktažodžiai
Close
Close