Individualus konstitucinis skundas – kas laukia ateityje?

Nuo š. m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos piliečiams suteikta nauja konstitucinių teisių ir laisvių gynimo priemonė – individualus konstitucinis skundas. Konstitucijos dienos proga VU Studentų atstovybės Teisės fakultete organizuotoje diskusijoje analizuotos šio instituto galimybės, jo potencialas ir tikėtini trūkumai. Šiuos klausimus renginio metu aptarė profesoriai Armanas Abramavičius, Egidijus Šileikis, Gediminas Mesonis, docentas Haroldas Šinkūnas, Seimo narys dr. Stasys Šedbaras, Konstitucinio Teismo kanclerė dr. Ingrida Danėlienė, advokatas Giedrius Abromavičius.

Baudžiamosios teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Armanas Abramavičius juokaudamas individualaus konstitucinio skundo įteisinimą prilygino spektaklio „Ilga kaip šimtmečiai diena” pavadinimui. Esą prireikė 27 metų, kad jis būtų priimtas. A. Abramavičius aptarė galimus šio instituto privalumus ir trūkumus: „šalininkai teigia, kad individualus skundas priartins Konstitucinį Teismą prie žmonių, o sprendimas apims daugiau nei vieno asmens interesus. Tuo tarpu priešininkai sako, jog tik labai nedidelė dalis asmenų konstitucinių skundų, maždaug 5 procentai, yra patenkinami, o tai reikalauja itin didelių sąnaudų. Tačiau su tuo sutikti negaliu, nes teisingumas kainos neturi”.

A. Abramavičius pabrėžia vieną iš skundo teikimo sąlygų – jog kreiptis galima tik tuomet, kai yra išnaudojamos visos kitos teisinės gynybos priemonės: „Nesutinku su tuo. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Čekijoje kreiptis galima ir tada, jei sprendimas turi didelę reikšmę ar sprendimo priėmimas yra vilkinamas.” Visgi teisėjas sako, jog nėra nei aršus šio instituto priešininkas, nei karštas jo šalininkas. Esą jo efektyvumą parodys laikas.

Tam pritaria ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis. Esą visų teisinės gynybos priemonių išnaudojimas gali būti beprasmis, jei nei viename teisme klausimas negali būti išspręstas, nes teisės ribojamos Konstitucijos lygmeniu. Pasak jo, įmanoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pareikalaus, kad į jį besikreipiantys asmenys išnaudotų visas nacionalinės gynybos galimybes ir prieš pateikdami bylą Strasbūrui kreiptųsi į Konstitucinį Teismą. Beje, profesorius kėlė klausimą, ar individualų konstitucinį skundą galėtų pateikti ne tik asmuo, bet ir asmenų grupė, įmonė ar valstybės institucija.

E. Šileikis pabrėžia, kad individualus konstitucinis skundas keičia daug, bet ne viską – nekeičia Konstitucinio Teismo kompetencijų. Jis reikšmingas konstitucinei teisei, nes leidžia per papildomus instrumentus skverbtis į administracinę, baudžiamąją ir civilinę teisę. Konstitucinis Teismas įgyja didesnę reikšmę bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams: „Šis institutas svarbus, nes leidžia Konstitucinį Teismą visuomenės akyse išryškinti kaip ne tik teisės normų teismą. Aš nesakau, kad dabar jis taps žmonių teismu. Žmonių jis neteis, bet teis normas, kurios žmonėms taikomos.”

Teisininko Giedriaus Abromavičiaus nuomone, individualus konstitucinis skundas suteikė daugiau galios teisminei valdžiai, nes ji gavo platesnes galimybes įvertini teisės aktus, kuriuos priėmė kitos valdžios institucijos: „Anksčiau numanant, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, dėl jo atitikmens šiam teisės aktui tam tikroje byloje buvo teismo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau jei teisėjas su tuo nesutikdavo, tiesiog priimdavo sprendimą. Dabar konstitucingumo klausimą galima kelti pirmoje instancijoje ir net jei teisėjai nemato tam pagrindo, žmonės gali dėl to kreiptis patys. Be to, individualaus konstitucinio skundo įteisinimas suteikia galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dar prieš sprendimo priėmimą konkrečioje byloje.” Pasak teisininko, tai paskatins ir teisėjus atsakingiau priimti sprendimus, nes net jiems nesutinkant, jog tam tikras įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai, po sprendimo priėmimo žmogus galės pats kreiptis į Konstitucinį Teismą ir vėliau gali tekti bylą atnaujinti.

Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto prodekanas, docentas Haroldas Šinkūnas pateikė įžvalgą, jog individualus konstitucinis skundas skirtas žmonėms gintis nuo valdžios. „Šis institutas yra labai svarbus ne tik subjektyvios, bet ir objektyvios tvarkos gynimo požiūriu – kreiptis gali vienas, o tai darys įtaką daug kam.” Jis taip pat pabrėžė, jog šis institutas augins žmonių kūrybiškumą – esą galimybė asmenims kreiptis į Konstitucinį Teismą paskatins konstitucinės minties plėtrą. Be to, VU TF prodekanas priminė, kad Konstitucijos dienų proga seniau būdavo teikiama Konstitucijos taurė tiems, kas apgynė savo ar kitų teises Konstituciniame Teisme, tad reikia tikėtis, kad atsiradus konstituciniam skundui, vėl bus atgaivintas šis apdovanojimas.

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Stasys Šedbaras kvestionuoja individualaus konstitucinio skundo naudą. Esą jis pasitiki teismais todėl yra tikras, kad esant įstatymams, galimai prieštaraujantiems Konstitucijai, teisėjai yra kompetentingi tai įvertinti ir esant būtinybei kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jo nuomone, žmonėms gali tekti nusivilti – lūkesčiai dėl šio instituto bus dideli, o rezultatai „kaip dūmas per konklavą”.

Konstitucinio Teismo kanclerė dr. Ingrida Danelienė pristatė Konstitucinio Teismo sprendimus, nuo rugsėjo 1-osios lėmusius individualaus konstitucinio skundo likimą. Pasak jos, šis institutas yra itin svarbus, nes leidžia išplėsti ir išvystyti žmogaus teisių apsaugos doktriną, kuri susijusi su įvairiais žmogaus teisių klausimais socialinės, turtinės ir kitose teisės srityse.

Iš viso per šį laikotarpį buvo gauti 26 skundai, iš jų 6 surašė advokatai. Taip pat dar 23 skundai buvo priskirti nagrinėti pagal viešojo administravimo įstatymą. Iki šiol Konstitucinis Teismas 10 skundų nagrinėti atsisakė, 1 buvo grąžintas.

10 skundų buvo atsisakyta nagrinėti, nes nustatyta, kad buvo kreiptasi ne dėl paties asmens, kuris kreipiasi į Konstitucinį Teismą, interesų, o dėl kitų asmenų teisių ir laisvių pažeidimo. Taip pat kai nebuvo išnaudotos visos galimos teisminės gynybos priemonės ar kai asmuo negebėjo įrodyti, kad tam tikras įstatymas buvo taikytas jo atžvilgiu. Skundai buvo įvertinti kaip nežinybingi, jei galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019.05.01, taip pat jei prašoma panaikinti kitų teismų sprendimus bei kai skundai suformuluoti pernelyg abstrakčiai, pavyzdžiui, tiesiog dėl neteisybės valstybėje.

Beje, spalio 24 dieną Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą nagrinėti primą individualų konstitucinį skundą – pareiškėjo fizinio asmens prašymą ištirti, ar Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai (Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas), konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis tiek, kiek buvo suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą. Pareiškėjas teigė, kad Baudžiamajame kodekse numatytas draudimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už labai sunkius nusikaltimus nepagrįstai riboja teismo teisę individualizuoti bausmę. Nepaisant to, Konstitucinis Teismas atmetė prašymą stabdyti bausmės vykdymą iki kol byla nebus išnagrinėta.

Konferenciją užbaigdamas Konstitucinio Teismo teisėjas Gediminas Mesonis iš savo praktikos davė patarimą, norintiems pateikti individualų konstitucinį skundą: „Svarbiausia – nešaudyti iš kulkosvaidžio be taikinio. Geriau snaiperio šūvis, bet labai taiklus. Svarbu labai aiškiai ir konstruktyviai pateikti skundą dėl konkrečios įstatymo normos ir svariai ją argumentuoti.”