Teismai

LAT: tiekėjai, kreipdamiesi į teismą, turi ginti būtent savo galimai pažeistus interesus, o ne visų konkurentų teises

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija spalio 21 d. priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos paskelbto viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nagrinėjamoje kasacinėje byloje kolegijai iškilo daug teisės klausimų (dėl kurių dalies, atsakydami į kasacinio teismo užduotus klausimus, byloje dalyvaujantys asmenys pateikė savo poziciją), inter alia, dėl atsakovės teisinio statuso, jos veiklai taikomo teisinio reguliavimo, daugiabučių namų renovavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo, jų santykio su viešųjų pirkimų ir statybos rangos teisiniu reguliavimu, taip pat dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia spręsti dėl pastarojo aspekto, nes nuo atsakymo į klausimą, ar ieškovė turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos iškeltus reikalavimus, priklauso poreikis analizuoti ginčo Konkursų sąlygų teisėtumą. Ieškovė procese atskirai neįrodinėjo savo suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas. Atsakovė, priešingai, nuosekliai ginčijo tokią ieškovės teisę. Nors pirmosios instancijos teismas dėl pareikštų reikalavimų sprendė, be kita ko, motyvuodamas dėl ankstesnio viešojo pirkimo ir jo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių, tačiau teismai ieškovės suinteresuotumo klausimo iš esmės taip pat atskirai nenagrinėjo, daugiausia pasisakė dėl ginčo Konkursų sąlygų teisėtumo.

Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.

Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir panašiai. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai –privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pozicija, kuriai iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė stokoja teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas, nepagrįsta teisiniais argumentais, daugiau nukreipta į ginčo Konkursų – darbų pirkimų pagal anksčiau parengtus tikslius techninius darbo projektus – sąlygų parengimo pateisinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ankstesnių viešųjų pirkimų konkurso ir sutarties pagrindu susiklostę teisiniai santykiai, nors ir svarbūs siekiant suprasti dabartinius atsakovės veiksmus, tačiau savaime nepagrindžia ginčo Konkursų sąlygų teisėtumo, kurio vertinimo rezultatas bet kokiu atveju neturėtų priklausyti išimtinai tik nuo peržiūros procedūrą inicijuojančio konkretaus subjekto ir jo ryšių su perkančiąja organizacija.

Vis dėlto kasacinis teismas konstatavo, kad, nepriklausomai nuo nutartyje pateiktų išsamių atsakovės argumentų vertinimo, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas antrojo jo elemento – subjektinių teisių pažeidimo – pagrindu, nes jo ieškovė procese apskritai neįrodinėjo. Neginčytina, kad techninės specifikacijos nuostatomis, kuriose įtvirtintos konkrečios naudotinų prekių, įrenginių ar procesų nuorodos, potencialiai ribojama tiekėjų konkurencija, tačiau ieškovai, kreipdamiesi į teismą, turi ginti būtent savo galimai pažeistus interesus, o ne visų konkurentų teises.

Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė viso ginčo metu (ikiteisminėje stadijoje, teismo procese) iš esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo Konkurso sąlygas, nepateikdama jokių bent kiek konkretesnių argumentų, kad ji turi blogesnes sąlygas įsigyti „Fibrolight“ plokštes ar turi geresnes panašių (lygiaverčių) apdailos medžiagų įsigijimo sąlygas. Iš tiesų vienintelis konkretesnis, tačiau įrodymais nepagrįstas argumentas buvo pateiktas kasacinio teismo posėdyje, kai ieškovė nurodė, kad rinkoje egzistuoja pigesnių panašios ar net geresnės kokybės prekių. Viso proceso metu ieškovė tik rėmėsi bendruoju teisėtumo pagrindu, ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) principu, viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyviųjų normų pažeidimu, tačiau konkrečiai nenurodė, kaip buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės.

Taip pat kasacinis teismas jau pažymėta, kad tais atvejais, kai ieškovas ne visai tiksliai suformuluoja savo reikalavimus ieškinyje, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti ne tik lingvistinę ieškinio dalyko formuluotę, bet ir ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių atitiktį ieškovo pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiama pretenzija; teismo procesinis sprendimas šalių ginčą apriboti tik kaip ieškinio dalyku nurodytą perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo pretenziją, ne(per)kvalifikuoti tikrojo šalies tikslo iš esmės ginčyti viešojo pirkimo rezultatą yra pernelyg formalus ir paneigiantis tiekėjo (ieškovo) teisių gynybos veiksmingumo principą; iš dalies teisiškai nekorektiškai suformuluotas ieškinio reikalavimas neturėtų ieškovui lemti pačių griežčiausių padarinių (bylos nutraukimo), juolab kai iš procesinių dokumentų aiškus ieškovo tikslas ginčyti atitinkamus perkančiosios organizacijos sprendimus; tokiu atveju teismas turi pats perkvalifikuoti ieškovo reikalavimus.

 

 

 

Raktažodžiai
Close
Close