Teismai

LAT: civiliniams teisiniams santykiams būdingas skirtingų subjektinių interesų egzistavimas ir kartu yra neišvengiama konkurencija tarp tokių interesų

Spalio 16 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl statinių dalių, esančių kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, teisinio likimo, žemės sklypo savininkui reikalaujant įpareigoti statinių savininką nugriauti šias statinių dalis, o statinių savininkui reikalaujant nustatyti servitutą joms naudoti pagal paskirtį; taip pat servituto pasibaigimo išnykus servituto būtinumui.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kitų principų, jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas skirtingų subjektinių interesų egzistavimas ir kartu yra neišvengiama konkurencija tarp tokių interesų, o pirmiau įvardytų principų, kuriais, be kitų, grindžiami civiliniai teisiniai santykiai, taikymas reikalauja užtikrinti, kad, konkuruojant dviem skirtingiems subjektiniams interesams, būtų pasiekta tinkama ir protinga tokių interesų pusiausvyra (tiek, kiek tokios pusiausvyros užtikrinimas yra objektyviai įmanomas), kad vienas interesas nebūtų suabsoliutintas ir be pagrindo iškeltas virš kito konkuruojančio intereso.

Atsakovei priklausančių statinių dalių buvimas ieškovės žemės sklype varžo jos nuosavybės teisę į šį nekilnojamojo turto objektą, nes ji negali užstatytos žemės sklypo dalies panaudoti savo poreikiams tenkinti, kita vertus, kaip nustatyta, ginčo statinių statyba yra teisėta, o šių statinių dalys įsiterpė į ieškovei priklausantį žemės sklypą dėl tos priežasties, kad taip buvo atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Teisėjų kolegija sprendė, kad, tokiomis faktinėmis aplinkybėmis įpareigojus atsakovę nugriauti jai priklausančių statinių dalis, įsiterpusias į ieškovei priklausantį žemės sklypą, būtų be pakankamo teisinio pagrindo iš esmės paneigta (sunaikinant savininkui priklausančių daiktų dalį) atsakovės nuosavybės teisė į statinius. Be to, toks įpareigojimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, kartu suponuotų esminį bylos šalių subjektinių teisių disbalansą atsakovės teisių nenaudai.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad savininkui priklausančių statinių įsiterpimas į kito asmens žemės sklypą dėl taip padarytų žemės sklypo kadastrinių matavimų pats savaime nėra pakankamas pagrindas įpareigoti savininką nugriauti statinių dalis, t. y. taikyti kraštutinę nuosavybės teisės ribojimo priemonę. Šios priemonės taikymas vieno asmens nuosavybės teisei į žemės sklypą apginti Konstitucijos 23 straipsnio prasme reikštų statinio savininko nuosavybės teisės į statinius suvaržymą peržengiant protingai suvokiamas ribas ir kartu būtų, inter alia, konstituciškai nepagrįstas.

Servitutas, be kitų pagrindų, baigiasi, išnykus servituto būtinumui. Šio servituto pasibaigimo pagrindo turinys yra atskleistas CK 4.135 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas, nebesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Pagal CK 4.135 straipsnio 2 dalį, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.

Teismas konstatavo, kad bylų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, jog esminio tokių aplinkybių pasikeitimo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, reikalaujančiam servituto panaikinimo.

 

Raktažodžiai
Close
Close