Komentarai

D. Soloveičik. Konfidencialumas viešuosiuose pirkimuose

Nepaisant nuolat tobulinamo ir pildomo teisinio reguliavimo, VPT teikiamų išaiškinimų, daug dėmesio, skiriamo temai, teismų praktikoje, kur Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau ne kartą aiškino, kur prasideda ir baigiasi konfidencialumo ribos viešuosiuose pirkimuose, ši tema ir toliau lieka viena aktualiausių. Viešųjų pirkimų dalyviai ir toliau išlieka aktyvūs, siekdami susipažinti su konkurentų pasiūlymais, pastarieji visomis priemonėmis stengiasi riboti tokią konkurentų teisę, perkančiosios organizacijos dažniausiai linkusios neteikti pasiūlymų susipažinimui, parodydamos tik neesminę pasiūlymų dalį, o žemesnių instancijų teismai vis dar daro su tuo susijusių praktinių klaidų. Todėl verta dar kartą atkreipti dėmesį į pagrindines su klausimu susijusias taisykles ir jas susisteminti.

Kaip tinkamai įgyvendinti teisę į konfidencialumą?

Pirmiausia, tiekėjas, siekiantis, kad būtų tinkamai užtikrinta jo teisė į informacijos apsaugą, turi tinkamai įgyvendinti teisę į šios informacijos konfidencialumą. Tiekėjo teisės į konfidencialios informacijos apsaugą įgyvendinimas neapsiriboja vien tik formaliu informacijos konfidencialumo nurodymu – tiekėjas turi pagrįsti (įrodyti) atitinkamos informacijos apsaugos poreikį, t. y. įrodyti, kad informacija, pažymėta jo pasiūlyme kaip konfidenciali, iš tikro turi komercinę vertę ir nėra laisvai prieinama konkurentams. Tiekėjui pasiūlyme nurodžius, kad kartu su pasiūlymu teikiama informacija yra konfidenciali ir perkančiajai organizacijai įsitikinus tokios informacijos konfidencialumu, perkančioji organizacija, viešojo pirkimo komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, pavyzdžiui, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovai, bei pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjai privalo užtikrinti tokios informacijos apsaugą ir negali jos atskleisti tretiesiems asmenims.

Teismai taip pat privalo užtikrinti konfidencialumą

Nors įstatyme tiesiogiai tai nereglamentuojama, tačiau pareiga užtikrinti tiekėjų konfidencialios informacijos apsaugą tenka ne tik perkančiosioms organizacijoms, bet ir teismams. Dėl ypač rimtos žalos, kuri galėtų atsirasti neteisėtai atskleidus konkurentui tam tikrą informaciją, teismas, prieš pateikdamas šią informaciją bylos šaliai, turi atitinkamam ūkio subjektui suteikti galimybę reikalauti šios informacijos konfidencialumo ar komercinių paslapčių slaptumo. Atsižvelgiant į tai, kad galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija pasižymi slaptumo požymiu teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, taip pat turėtų imtis procesinių priemonių informacijos slaptumui išsaugoti, jog šalys nepatirtų neigiamų pasekmių dėl to, kad teismine tvarka siekia ginti savo teises ir teisėtus interesus. Atitinkamai, teismai dažnai praktikoje pripažįsta tokią informaciją nevieša bylos medžiaga ir neduoda su ja susipažinti ieškovams. Tačiau visai neseniai Apeliacinis teismas vienoje iš bylų pažymėjo, kad toks absoliutus ribojimas susipažinti su konfidencialia informacija net teisme yra teisės į teisminė gynybą ribojimas, todėl suformavo teismų praktiką, pagal kurią ieškovo advokatui suteikiama teisė susipažinti su konfidencialia informacija. Tokia teisė suteikiama tik vienam atstovui, bet ne visiems ieškovo atstovams. Ši praktika yra viena iš pastarojo laikotarpio naujovių.

Nauja teismų praktika

Nors pagal VPĮ konfidencialia pasiūlymo informacija pirmiausia yra komercinė (gamybinė) paslaptis, taip pat kiti konfidencialieji aspektai, vis dėlto, iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad ūkio subjektams pripažįstama teisė tik į komercinės paslapties (gamybos ir prekybos) apsaugą. Šios paslapties samprata teismų praktikoje yra nuosekliai išplėtota ir apima tik labai siaurą informacijos ir duomenų ratą.

Esminė VPĮ teisinio reguliavimo, įsigaliojusio nuo 2019 m. birželio 11 d., naujovė (pokytis) – vertinant, kokia tiekėjo pasiūlymo informacija gali būti pateikta susipažinimui tretiesiems asmenims, vertinamas ne tik konkrečios pasiūlymo informacijos pobūdis, bet taip pat ir informacijos prašančio subjekto tikslas (informacijos poreikio tikslas). Nurodytu reguliavimu įstatyme buvo įtvirtinta teismų praktikoje išplėtota taisyklė, kad teisė susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu iš esmės siejama su tiekėjo (ieškovo) teisių gynyba, t. y. jam nesuteikiama teisė inicijuoti perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo tik siekiant patenkinti savo smalsumą. Tokiu būdu siekiama suderinti vienos šalies teisę į komerciškai jautrios informacijos apsaugą su kitos šalies teise į teisingą bylos nagrinėjimą, įskaitant su ginču susijusių duomenų susižinojimą. Taigi naujoji VPĮ nuostata įpareigoja perkančiąsias organizacijas įvertinti ne tik susipažinimui prašomos pateikti informacijos pobūdį, bet taip pat ir prašomos informacijos įtaką jos prašančiojo asmens realiai teisių gynybai. Tai suponuoja išvadą, kad tuo atveju, jeigu informacijos prašantis asmuo iš tiesų nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynybos (tiesiog renka informaciją) arba savo galimai pažeistas teises realiai gali apginti ir neturėdamas kito tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose pateiktos informacijos, tokia informacija neturėtų būti atskleidžiama. Tokia pati situacija yra ir tais atvejais, kai prašoma informacijos apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus.

Konfidencialumo pagrindimas

Įstatyme yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga, kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, kreiptis į tiekėją su prašymu ne trumpiau kaip per 5 (penkias) darbo dienas pagrįsti, kodėl tiekėjo nurodyta informacija yra konfidenciali. Tai reiškia, kad, nors informacijos laikymas konfidencialia pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas savaime nėra privalomas perkančiajai organizacijai. Perkančiųjų organizacijų vaidmuo neturi apsiriboti tik formaliu nustatymu, kokias konkrečias pasiūlymo dalis tiekėjas įvardijo kaip konfidencialias, bet jos taip pat turi būti aktyvios, spręsdamos dėl pasiūlymo turinio atitikties konfidencialios informacijos kriterijams vertinimo ir atitinkamų sprendimų dėl to priėmimo. Atsižvelgiant į tai, tiekėjų nurodymas, kad tam tikra pasiūlymo dalis konfidenciali, savaime perkančiųjų organizacijų neįpareigoja, rekomenduojama dėl to spręsti savarankiškai ir visada pirmiausia siekti sudaryti galimybę tiekėjui efektyviai ginti savo teisėtą interesą į skaidrų viešąjį pirkimą.

Parengė advokatų kontoros COBALT partneris Dr. Deividas Soloveičik 

Raktažodžiai
Close
Close