Institucijos

VDAI: Viešumo ir privatumo balansas skelbiant rinkimuose kandidatuojančių asmenų duomenis

Viešo asmens duomenų skelbimo pabaiga neužkerta kelio gauti kandidatų asmens duomenis suinteresuotiems asmenims. Asmens duomenų apsaugos prasme svarbu tinkamai atskirti skirtingus asmens tvarkymo veiksmus – asmens duomenų saugojimą ir jų viešą skelbimą.

Viešas asmens duomenų skelbimas laikomas viena iš labiausiai teises į asmens privatumą ir asmens duomenų apsaugą ribojančių priemonių. Dėl šios priežasties būtina aiškiai teisės aktais įtvirtinti galimus šių žmogaus teisių ribojimus. Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nustato tikslo ir saugojimo trukmės apribojimo principus, kurie reikalauja konkrečiu tikslu tvarkomus asmens duomenis saugoti ir skelbti iš anksto apibrėžtą terminą. Taigi, kiekvienos valstybės narės įstatymų leidėjai turi įgyvendinti šiuos reikalavimus ir nacionaliniuose teisės aktuose pasirinkti tinkamą terminą konkrečių asmens duomenų saugojimui ir viešam skelbimui.

Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į keičiamas ir visuomenėje aptariamas Lietuvos rinkimų įstatymų nuostatas. Šių įstatymų projektuose numatomas viešas kandidatų, rinkimų komiteto narių ir atstovų rinkimams asmens duomenų skelbimas, tiksliai apibrėžta skelbiamų asmens duomenų apimtis ir trukmė. Nors rinkimų įstatymų projektuose numatyta viešai skelbiamų asmens duomenų apimtis ir šių asmens duomenų skelbimo laikotarpis vis dar yra diskusijų objektas, tačiau Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtinti tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principai įpareigoja įstatymų leidėją išlaikyti tarpusavyje konkuruojančių visuomenės interesų balansą – tarp visuomenės teisės žinoti ir asmens teisės į savo asmens duomenų apsaugą. Asmens duomenų apsaugos prasme teigiamai vertintinos įstatymų leidėjo pastangos ieškoti balanso tarp minimų konkuruojančių interesų.

Svarbu pažymėti ir tai, kad viešo kandidato asmens duomenų skelbimo pabaiga nereiškia, kad šie asmens duomenys negali būti prieinami suinteresuotiems asmenims. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato galimybę asmens duomenis saugoti ilgesnį laikotarpį negu, pavyzdžiui, jie yra skelbiami viešai, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, kaip antai, mokslinių, istorinių tyrimų ar statistiniais tikslais. Pasibaigus viešam kandidatų asmens duomenų skelbimui, šie asmens duomenys, saugomi atitinkamose institucijose, gali būti teikiami esant teisėtiems duomenų gavėjų interesams.

Europos Sąjungos valstybių narių praktika skelbti rinkimų kandidatų asmens duomenis labai įvairi. Kandidatų asmenų duomenų saugojimui ir skelbimui numatomi terminai, pavyzdžiui, tik tol, kol vyksta rinkimai, 1 metus, 10 metų, neretai vėliau numatant galimybę tokius duomenis saugoti viešojo intereso labui – moksliniams tyrimams ar statistikai. Išrinktų asmenų duomenų skelbimas kartais siejamas su kadencijos pabaiga, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos, praėjus 6 mėnesiams ar 5 metams po kadencijos pabaigos.

 

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos informacija

 

 

 

Raktažodžiai
Close
Close