Teismai

LAT: pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, gali būti skundžiama atskiruoju skundu

Spalio 4 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl galimybių apskųsti teismo atsisakymą tvirtinti taikos sutartį. Teisėjų kolegija sprendė, kad, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes ir kylančius teisės aiškinimo bei taikymo klausimus, pasinaudodama įstatymo suteikta teise išeiti už kasacinio skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas, sprendė, kad byloje egzistuoja pagrindas peržengti kasacinių skundų ribas ir kasaciniam teismui nutartyje pasisakyti teismų praktikai aktualiu teisės klausimu – dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, (ne)skundžiamumą atskiruoju skundu ir jos (ne)buvimą peržiūrėjimo apeliacine tvarka objektu, aiškinimo ir taikymo.

CPK reglamentuojama, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi, teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylą, teismo nutartis nutraukti bylą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK 140 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas, kuris netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį. Tačiau teisės normose nėra expressis verbis įtvirtinta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį. Kita vertus, teisės normose nėra tiesiogiai įtvirtinta ir tai, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu. Nustačius, kad teisės normos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tvirtinti šalių taikos sutartį, apskundimo atskiruoju skundu galimybės expressis verbis neįvardija, vertintina, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Kasacinio teismo konstatuota, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas.

Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus ir yra teismo skatintina pozityvi siekimybė. Įstatymų leidėjas taip pat skiria daug dėmesio taikiam civilinės bylos užbaigimui ir skatina jį, pavyzdžiui, žyminio mokesčio lengvatos, mediacijos plėtra. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti.

Pirmosios instancijos teismui atsisakius patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį bylos procese galimos susiklostyti įvairios situacijos, be kita ko: pirma, šalys gali pakoreguoti taikos sutartį ir vėl ją teikti teismui patvirtinti; antra, pirmosios instancijos teismas nagrinėtų bylą iš esmės, tuo tarpu šalys nebeturėtų intereso šio teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismui teiktų argumentus, jog buvo nepagrįstai paneigta jų valia baigti bylą taikos sutartimi; trečia, šalis, kuriai pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės būtų geresnis nei šalių taikos sutartimi abipusių nuolaidų būdu sulygtas kompromisinis variantas, prarastų interesą ginčą užbaigti taikiai pagal jai blogesnes sudarytos taikos sutarties sąlygas ir, kitai šaliai apeliaciniu skundu ginčijant teismo sprendimą ir kartu nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį, bei prašant patvirtinti taikos sutartį, turėtų teisę reikšti savo valią apeliacinės instancijos teismui netvirtinti tokios sutarties, o apeliacinės instancijos teismas, esant aiškiai išreikštai vienos iš šalių valiai netvirtinti taikos sutarties, neturėtų teisės ją patvirtinti, net ir konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas jos nepatvirtino nepagrįstai, nes, kaip minėta, iki teismo procesinio sprendimo patvirtinti taikos sutartį kiekviena šalis turi teisę išreikšti savo valią netvirtinti tokios sutarties. Pastaruoju atveju šalies, kuri apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės ir kartu nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį, argumentuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė patvirtinti taikos sutartį, šios pirmosios instancijos teismo nutarties (nu)ginčijimas nesukeltų teisinių pasekmių šalių savitarpio teisių ir pareigų, dėl kurių kilęs ginčas, nustatymui, šiuo aspektu būtų beprasmis, o galimybė užbaigti bylą taikos sutartimi būtų negrįžtamai prarasta. Apeliacinės instancijos teismui daugeliu atvejų gali net nebūti prasmės nagrinėti šalies argumentų dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo atsisakymo tvirtinti taikos sutartį, įvertinus tai, kad viena iš šalių jau prarado interesą taikos sutarties patvirtinimui.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį užkerta kelią baigti bylą, t. y. ją baigti šalims, kurios disponuoja ginčo objektu ir procesinėmis priemonėmis, pageidaujamu būdu, motyvų dėl jos pagrįstumo ir teisėtumo įtraukimas į apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo apeliantui gali būti nerezultatyvus ir nesukelti jo pageidaujamų teisinių pasekmių dėl ginčijamų teisių bei pareigų nustatymo pagal kompromisines taikos sutartyje sulygtas sąlygas, net apeliacinės instancijos teismui ir konstatavus šios pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir (arba) neteisėtumą, taigi gali nesukelti pirmosios instancijos teismo padarytos fakto ir (arba) teisės taikymo klaidos ištaisymo efekto. Atsižvelgus į tai ir į tai, kad bylos peržiūrėjimas apeliacine tvarka yra sudėtinė asmens teisės į teisminę gynybą dalis, aiškinant CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Raktažodžiai
Close
Close