Institucijos

ES Taryba priėmė direktyvą dėl pranešėjų apsaugos

Šiandien ES Taryba oficialiai priėmė naujas taisykles dėl pranešėjų apsaugos. Naujosiomis taisyklėmis bus reikalaujama sukurti saugius kanalus, kuriais būtų pranešama tiek privačiojo ar viešojo sektoriaus organizacijos viduje, tiek valdžios institucijoms. Jomis pranešėjams taip pat bus suteikta aukšto lygio apsauga nuo atsakomųjų veiksmų, o nacionalinėms valdžios institucijoms nustatytas reikalavimas tinkamai informuoti piliečius ir mokyti valstybės pareigūnus, kaip reaguoti į pranešimus. Valstybės narės naująsias taisykles į nacionalinę teisę turės perkelti per dvejus metus.

Pagrindiniai kompromisinio teksto aspektai yra šie:

  • pranešimų teikimo kanalų sukūrimas bendrovėse ir (arba) administracijose: nustatyta pareiga sukurti veiksmingus ir efektyvius pranešimų teikimo kanalus daugiau kaip 50 darbuotojų turinčiose bendrovėse ir daugiau kaip 10 000 gyventojų turinčiose savivaldybėse. Tai padės plėtoti sveiką įmonių kultūrą;
  • pranešimų teikimo kanalų hierarchija: pranešėjai raginami pirmiausia naudotis savo organizacijos vidaus kanalais prieš pasitelkiant išorės kanalus, kuriuos privalo sukurti valdžios institucijos. Bet kuriuo atveju, pranešėjai nepraras numatytos apsaugos, jei nuspręs pirmiausia pasinaudoti išorės kanalais;
  • naujosiomis taisyklėmis numatyta daugelio kategorijų asmenų apsauga: Numatoma apsaugoti daugelio kategorijų asmenis, kurie galėtų gauti informacijos apie pažeidimus, susijusius su darbu, pavyzdžiui, darbuotojus, įskaitant nacionalinio / vietos lygmens valstybės tarnautojus, savanorius ir stažuotojus, vykdomųjų galių neturinčius narius, akcininkus ir t. t.;
  • plati taikymo sritis: naujosios taisyklės apims tokias sritis kaip viešieji pirkimai, finansinės paslaugos, pinigų plovimo prevencija, visuomenės sveikata ir t. t. Teisiniam tikrumui užtikrinti į direktyvos priedą įtrauktas visų ES teisės aktų, kurių reglamentuojamose srityse taikoma ši direktyva, sąrašas. Įgyvendindamos naująsias taisykles valstybės narės gali jas taikyti ir sąraše nepaminėtose srityse;
  • parama pranešėjams ir jų apsaugos priemonės: taisyklėmis nustatomos apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti pranešėjus nuo atsakomųjų veiksmų, tokių kaip laikinas nušalinimas nuo pareigų, pažeminimas pareigose ir bauginimas. Numatoma apsaugoti ir pranešėjams padedančius asmenis – pavyzdžiui, bendradarbius ir giminaičius. Direktyvoje taip pat pateiktas paramos priemonių, kurios bus įdiegtos siekiant padėti pranešėjams, sąrašas;
  • valdžios institucijų ir bendrovių pareigos reaguoti: taisyklėmis nustatoma pareiga reaguoti į pranešėjų pranešimus ir imtis tolesnių veiksmų per 3 mėnesius (su galimybe pratęsti šį laikotarpį iki 6 mėnesių išorės kanalų atveju tinkamai pagrįstais atvejais).

Pranešėjai yra asmenys, kurie darbo metu pastebėję pažeidimus, kurie gali pakenkti viešajam interesui, pavyzdžiui, padaryti žalą aplinkai, visuomenės sveikatai ir vartotojų saugumui bei viešiesiems finansams, apie juos praneša. Dabar pranešėjų apsauga yra reglamentuojama fragmentiškai. Šiuo metu tik 10 ES šalių yra priimti išsamūs teisės aktai dėl pranešėjų apsaugos (įskaitant Lietuvą). ES lygmeniu teisės aktai, kuriuose numatytos pranešėjų apsaugos priemonės, priimti tik keliuose sektoriuose (daugiausia finansinių paslaugų srityse).

Raktažodžiai
Close
Close